Apdovanoti geriausi lietuvių dizaino darbai Kita

Rugsėjo 19, 2019.
Geras dizainas“ – tai nacionalinis konkursas, skirtas geriausiems šalies dizaino pavyzdžiams atrasti ir paminėti. Jau aštuntus metus buvo apdovanoti geriausi šių metų dizaino darbai dešimtyje kategorijų.
Mados aksesuarai

1 vieta: „Nerimas“

Dalius Ilginis, Rasa Ilginė, 2019 m.

Kūrėjas siekė suteikti nerimo jausmui fizinį pavidalą ir jį vizualizuoti. Įvairios baimės ir kartais be pagrindo kylantis nerimo jausmas yra ar buvo apsėdęs ne vieną. Šiame kūrinyje, kaip ir gyvenime, nerimas labai trapus, bet savo aštriais kampais žeidžiantis ir paliekantis gilias žaizdas. Reikia laiko prisijaukinti tamsai, bet tik tada gali ją pamatyti ir apčiuopti. Tuomet monstras gali pavirsti tavo geriausiu draugu.
2 vieta: rankinių kolekcija „Sinuous“

Marija Puipaitė, 2019 m.

Šios kolekcijos tikslas – atskleisti galimos sąveikos tarp žmogaus kūno ir objektų, kuriuos jis nešioja, grožį. Kišenės tipo rankinės, glaudžiai apsupančios kūną, sekančios jo linijas, rodo organišką mūsų ryšį su aksesuarais. Nešiojamas daiktas tampa lyg kūno tęsiniu. Kartu tai romantiška bioninės ateities vizija, vietoj svetimumo pabrėžianti galimą švelnumą ir jusliškumą.
3 vieta: auskarų kolekcija „Old/New“

Marija Strazdaitė, 2019 m.

Tai kolekcija, apie tai, kaip paveldėti jau seniai nebenešiojami papuošalai gali ir turi atgimti naujam gyvenimui. Ši kolekcija buvo pradėta kurti tuomet, kai „Colours of Connection“ dizainerė ir įkūrėja Marija iš savo močiutės gavo dovanų jos pačios kadaise nešiotą perlų vėrinį ir palinkėjimą, jog būtų sukurta kažkas nauja ir unikalaus. „Old/New“ išleista kaip limituoto tiražo kolekcija, tad bus parduodama vos 16 auskarų porų. Kiekviena jų rankų darbo, su perlo istorija, unikali formų bei spalvų deriniu.
Kostiumo dizainas

1 vieta: drabužių kolekcija „No More“

Karina Pangonytė, 2019 m.

Už 40 km nuo Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė. Teigiama, kad ši AE neatitinka tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų, o avarijos joje poveikį pajustų net ir 1 000 km spinduliu esantys miestai. Eksperimentinė kolekcija „No More“ protestuoja prieš šios atominės elektrinės eksploataciją. Kolekcijos pavadinimas – tai raginimas nekartoti praeities klaidos – Černobylio katastrofos. Kolekcija siekiama atkreipti visuomenės bei žiniasklaidos dėmesį į iškilusią grėsmę ir paraginti prisidėti prie judėjimo už saugią Lietuvos bei kitų šalių ateitį. 
2 vieta: drabužių kolekcija „Fur for me“

Eglė Rusteikaitė, 2019 m. 

Kolekcija „Fur for me“ plėtoja etiškos mados sąvoką ir plečia visuomenės suvokimą apie natūralios vilnos, gaunamos prižiūrint augintinį, humanišką panaudojimą. Drabužiams pritaikius samojedų šuns vilną siekiama parodyti, kad šis pluoštas turi gydomųjų savybių, yra švelnus, minkštas, antialergiškas ir atsparus purvui. Jis maišomas su šiurkščiavilnių avių vilna, siekiant mediciniškai atkartoti akupunktūrines ir mikromasažines savybes. 

Humaniška ir tvari aprangos kolekcija skirta tiems, kas gyvena vienovėje su gamta. Ji neapribota žmonių amžiaus cenzo. Kolekcijos drabužiai turi gydomųjų savybių ir yra pritaikyti dėvėti kasdien.
3 vieta: Narcizas – ne tik gėlė

Rimantė Rimgailaitė, 2018 m.

Internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, o sparčiai vystantis aukštosioms technologijoms interneto poveikis tapo panašus į niekada neišjungiamą interneto kamerą – nuolatinis atvirumas, kiekvienos savo gyvenimo akimirkos viešinimas tapo visiškai įprastu reiškiniu. Remiantis JAV sociologų, antropologų ir psichologų atlikto tyrimo išvadomis, tokia savęs demonstravimo forma prilygsta narcisizmui, ir tai taps viena didžiausių XXI a. visuomenės problemų.

Internetiniai narcizai nenuilstamai siekia pasitenkinimo, nusiraminimo ir naudos, iškeldami grožio ir tobulumo kultą. Ši eksperimentinė kolekcija sukurta taikant skulptūrinio konstravimo-maketavimo metodą, įkvėptą šiuolaikinio narcizo įvaizdžio. Kolekcijos simboliu pasirinkta narcizo gėlės žiedo forma pritaikyta klasikiniam drabužiui.
Interjero elementai

1 vieta: „Play“

„Toota“: Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė
Gamintojas: UAB „Riešės baldai“, 2018 m. 

Paremti, atremti, pakišti, laikyti – ši detalė atlieka ne vieną funkciją. Bet visais atvejais turi vieną tikslą – būti nenuobodžia ir žaisminga. „Play“ – tai ir baldo kojelė, ir atrama ar lentynos laikiklis. Pakišta, lyg atsitiktinė, ji kuria baldo estetiką ir funkciją. Medžio masyvo detalė yra aiškių geometrinių formų, pagaminta iš medžio masyvo. 
2 vieta: perdirbto porolono apdaila ir objektai 

„2XJ architects“: Jokūbas Jurgelis ir Jurga Marcinauskaitė
Užsakovas: UAB „Lonas“, 2018 m. 

Perdirbtas presuotas porolonas – interjero elementas, tapęs ikoniniu interjero akcentu. Tai žaliavinė medžiaga, naudojama čiužinių ir minkštų baldų gamybai. Čiužinių ir miegamojo baldų gamintojo Lonas salone naudojamas kaip naujoviška apdailos medžiaga, siekiant atskleisti interjero idėją ir gamintojo vertybes. Porolonas buvo pasirinktas įvairiems interjero elementams gaminti. Universalumas suteikė galimybę jį taikyti skirtingoms funkcijoms: pertvaroms, sėdimiesiems objektams, akustinėms sistemoms.

Perdirbtos medžiagos ir iš jų gaminami elementai formuoja kitokią, atsakingesnę, vartojimo kultūrą. Tai ypač svarbu gamybinei įmonei. Šią medžiagą naudojantis gamintojas siekia pabrėžti inovatyvų požiūrį į gamybos atliekų mažinimą visose Lono grupės įmonėse. 
3 vieta: „Shiver“

Dizainerė: Evelina Kudabaitė
Užsakovas: „Immix“, 2019 m. 

„Shiver“ – dviejų materijų žaismas: glotnios, besiplaikstančios medžiagos ir kietos keramikos. Objektai, įkūnijantys vėjo šokdinamos ugnies ir lengvo šilko choreografiją.Tai rankų darbo keraminiai tūriai, užpildyti kvapia sojų vaško žvake, kuriai sudegus indas tampa vaza, pieštukine ar kitokią paskirtį atliekančiu tūriu.

„Shiver“ buvo kuriama „Immix“ prekės ženklui, kurio viena naudojamų medžiagų – šilkas. Tai prabangi, estetiškai patraukli medžiaga, turinti gilią istoriją ir teikianti naudą žmogaus kūnui. Lengvai krintančios „Immix“ rūbų šilko klostės bei žvilgesys buvo pagrindinė „Shiver“ estetinės išraiškos bei kvapo inspiracija. Tai objektas, sujungiantis lytėjimo bei kvapų pasaulį. 
Interjeras

1 vieta: „Lonas“

„2XJ architects“: Jokūbas Jurgelis ir Jurga Marcinauskaitė
Užsakovas: UAB „Lonas“, 2018 m. 

Reprezentacinis lietuviškų čiužinių ir miegamojo baldų gamintojo „Lonas“ salonas Vilniuje įsikūręs buvusio sovietų karinio miestelio teritorijoje. Salonas išsidėstęs išskirtinėje erdvėje per du aukštus. Pirmame aukšte – ekspozicinė patalpa su produktų testavimo zona, skirta pristatyti ir iš arčiau susipažinti su gaminamais produktais. Antresolėje įkurta bendradarbystės erdvė, skirta tiek darbuotojams, tiek klientams.

Daug dėmesio buvo teikiama žaliavoms. Naudotos tvarios naujoviškos medžiagos: perdirbtas porolonas, perdirbta guma, lininiai siūlai, antrarūšė fanera. Perdirbtos medžiagos formuoja kitokią, atsakingesnę, vartojimo kultūrą. Tai ypač svarbu gamybinei įmonei. Šių medžiagų naudojimu siekiama pabrėžti šiuolaikišką gamintojo požiūrį į gamybos atliekų mažinimą visose „Lono“ grupės įmonėse. 
2 vieta: „Švyturys Bhouse“ 

Laura Janavičiūtė, Rytis Mikulionis, Aistė Galaunytė, Viltė Zubrytė, Gytis Vaitkevičius 
Užsakovas: UAB „Švyturys-Utenos alus“, 2018 m. 

Projektavimo užduotis buvo plati ir aiškiai apibrėžta – gastrobaras su scena, parduotuvė, degustacinė erdvė, ekspozicijos zona, konferencijų salė ir kt. Tai vieta bendrauti ir pažinti alaus gamybos tradicijas.

Kūrėjų iškelta interjero koncepcija rėmėsi tuo, kad alaus tradiciją galima pažinti kiek kitaip, ne standartiškoje alinės erdvėje, o šmaikščiau ir neįprasčiau, pasakojant naują alaus gėrimo istoriją.

Medžiagiškumo, spalvų ir interjero elementų tarpusavio santykis šiame interjere – vienas svarbiausių dalykų. Jis kuria interjero išskirtinumą ir bendrą nuotaiką. Neįtikėtini deriniai, kaip antai marmuras su neapdirbtu rifliuotu metalu ar industriniai jūriniai šviestuvai su elegantiškais odiniais baldais, suteikia netikėtumo ir skatina diskusijas. 
3  vieta: vertimų biuras Kaune „AirV“

 Dizaino studija „Rimartus“: Rimantas Špokas, Norbertas Pagalys
Užsakovas: „AirV“, 2019 m. 

Po rekonstrukcijos senose nedidelio aukščio patalpose Kaune sukurtas šiuolaikiškas „AirV“ vertimų biuro interjeras. Kompaktiškai paskirstytame plote suformuotos naujos erdvės ir funkcinės zonos. Pagrindiniai motyvai: lenktos elegantiškos arkos, šviesus fonas, švelni spalvų gama su refleksiniais poliruotos bronzos akcentais. Recepcijos baldo fasadui sukurta reljefinio gipso ornamentų kompozicija – kaip užuomina į klasikinius meninę vertę turinčius reljefus.
Nuotrauka: Lukas Mykolaitis
Koncepcija

1 vieta: „Chrono“

Simonas Milišauskas, 2019 m. 

Visiškai amputuotų rankos pirštų protezų koncepcija. „Chrono“ projekto tikslas – sukurti nebrangų, visai pašalintų pirštų protezą, kuris sustiprintų pažeistos rankos funkcionalumą, pagerintų psichologinę savijautą ir grąžintų vartotojui pilnatvės jausmą. Protezas sukurtas pasitelkiant 3D skenavimo, 3D spausdinimo ir lanksčiųjų mechanizmų technologijas. „Chrono“ dizainas leidžia atlikti griebimo, laikymosi, spaudimo, prilaikymo veiksmus ir netrukdo pagrindiniams natūraliems rankos judesiams. Palyginti su kitais rinkoje egzistuojančiais analogais, jo dizainas vientisas, estetiškas, neimituojantis realybės, be to, protezas nebrangiai pagaminamas. Dirbtinis pirštas valdomas šalia esančio sveiko piršto judesiais. Galimybė džiaugtis savo pažeista vieta ir jos neslėpti labai svarbi siekiant pagerinti žmogaus psichologinę savijautą. 
2 vieta: „Eksponatas“ 

Marija Ščerb, 2019 m. 

„Eksponatas“ – tai konceptualus baldas, siūlantis naujovišką paslaugą muziejams. Jis suteikia galimybę estetiškai eksponuoti vertingas baldų detales, laukiančias restauravimo. Tokių detalių muziejų fonduose guli daugybė. Dėl finansavimo ir kvalifikuotų meistrų trūkumo dauguma jų niekada nepasieks ekspozicijų salių. Šiuolaikinės technologijos leido sukurti konceptualų baldą, padedantį muziejams eksponuoti istorinę ir meninę vertę turinčias baldų detales. Ant baldo proporcijas atkartojančio metalinio karkaso montuojamos 3D skeneriu nuskenuotos ir 3D spausdintuvu atspausdintos detalės.

Sukurtas baldas palengvina restauratorių darbą, padeda muziejų erdves pritaikyti modernioms ekspozicijoms, o jų lankytojams matyti vertingų baldų fragmentus ir atkurti jų pirmykštę išvaizdą. 
3 vieta: „Žaltys“

Paulina Bradūnaitė, 2019 m. 

„Žaltys“ – muzikos grotuvas žmonėms, visiškai arba iš dalies praradusiems klausą. Jis susideda iš ausinių, kurios pagrįstos analogiška enzo 3 technologija, bei vibracinių kapsulių, išdėliotų palei stuburą, taip perteikiant garsą. Prietaisą įkrauna magnetinis mechanizmas ties kaklu, veikiantis žmogui judant. Jis gali būti kontroliuojamas balsu per priekyje esantį mikrofoną arba per telefono programėlę. Dizainą įkvėpė afrofuturismo judėjimas. Matydama šiuolaikinį globalų pasaulį ir populiariosios kultūros įtaką mažesnėms tautoms, kūrėja siekė sukurti analogišką Balticfuturismo versiją ir parodyti Lietuvių identiteto perspektyvą ateityje. Kol kas pateikta tik dizaino koncepcija, tačiau tai yra įgyvendinamas projektas, pagrįstas sukurtomis technologijomis ir anksčiau atliktais bandymais. 
Vizualinis identitetas

1 vieta: „Tröösik“ guminukų pakuotė

Martynas Bacvinka, Ugnė Akstinaitė, Marius Kneipferavičius
Užsakovas: AB „Vilniaus pergalė“, 2019 m. 

Saldumynų lentynos – tai bene didžiausios konkurencijos zona parduotuvėje. Todėl, pristatydami naujus guminukus, kūrėjai turėjo apversti visas iki šiol žinomas taisykles aukštyn kojomis. Kadangi pagrindinė produkto auditorija – paaugliai ir jaunimas iki 21 metų, humoras buvo esminis kriterijus kuriant produktą. Pirmiausia sumanyta pagaminti skirtingų formų guminukus, primenančius įvairiausių rūšių apatinius. Kartu su jais gimė ir pavadinimas, primenantis slengo žodį „triusikai“. Tuomet liko tik vienas žingsnis – supakuoti šiuos skanius apatinius į... skalbyklę. Kūrėjai linksmai pasižiūrėjo į lentyną, pilną meškiukų bei kitų mums įprastų formų skanumynų, ir taip atsirado žaisminga ir nuosekli produkto istorija. 
2 vieta: „Matilda Knows“

„Godspeed“ ir „New!“, Asta Budukevičiūtė ir Aistė Jūrė 
Užsakovas: „Son de Flor“, 2019 m.

„Matilda Knows“ – naujas vaikų drabužių prekės ženklas, kurio tikslas – supaprastinti dažnai chaotišką vaikų ir tėvų ryto rutiną. Kolekciją sudaro 6 skirtingų spalvų, bet klasikinių formų drabužiai ir aksesuarai, kuriuos tėvai gali lengvai derinti tarpusavyje. Galvojant apie prekės ženklo identitetą, norėta perteikti tokį derinimo lengvumą, todėl pirmiausia parinkti kolekcijos drabužių formas primenantys grafiniai elementai. Jungiant juos tarpusavyje, buvo sukurtas logotipas, etiketės, pakuotė, svetainės dizainas, dekoracijos fotosesijai ir laikinos tatuiruotės. Kad dienos startas būtų dar sklandesnis, atsirado identitetą įkvepiančių šūkių. 
3 vieta: „Unicorn“

„Dadada Studio“, Milda Šiulytė
Užsakovas: UAB „Lizdas“, 2018 m. 

„Unicorn Scooters“ yra galingas elektrinis paspirtukas, sukurtas išskirtinai dalijimosi paslaugai, didžiųjų miestų spūstims spręsti. Kuriant vizualinį identitetą pagrindinėmis inspiracijomis tapo išskirtinė paties paspirtuko forma bei pavadinimas „Unicorn“. Sukurtas įvaizdis pirmajam nespalvotam vienaragiui Lietuvoje. Siekta vizualiai paneigti įprastinį vienaragio įsivaizdavimą, kuris paprastai siejamas su vaivorykšte, blizgučiais, rožinių atspalvių detalėmis. Nespalvotas vienaragis? Kodėl ne! Tai atrodo smagiai, netikėtai, be to, išsiskiria iš aplinkos. Raidė „N“ subtiliai pabrėžia rago formą, o apvalios formos atkartoja paties paspirtuko formą. Pagrindinis šūkis „Break the usual“ (liet. laužyk įpročius) diktuoja drąsų, įtaigų bei dinamišką komunikacijos toną, skatina jungtis prie judėjimo, kurio tikslas – pakeisti nusistovėjusius mobilumo įpročius.
Leidinys

1 vieta: „How the Future King of England Ate Peacock in Vilnius“

„Godspeed Branding“
Užsakovas: Lietuvos kultūros institutas, 2018 m.

Nestandartinė kulinarinė-istorinė knyga „Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė: bendra kultūrinė, politinė ir kulinarinė Britanijos ir Lietuvos istorija“ supažindina su dviejų skirtingų kultūrinių erdvių – Lietuvos ir Jungtinės Karalystės – santykiais, idėjų ir žinių mainais, asmenybių padaryta įtaka, pasakojimų ir patirčių suformuotais įvaizdžiais. Iššūkis buvo sujungti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės kultūrą, atskleisti jų panašumus, bet tuo pat metu parodyti ir skirtumus, užuot suliejus dvi kultūras į vieną.Sprendimas: ne chronologine, bet abėcėline tvarka pateikiami faktais paremti istoriniai pasakojimai atskleidžia Lietuvos bei Jungtinės Karalystės saitus. Iliustruotos angliškos abėcėlės raidės reprezentuoja naratyvo elementus ir pasakoja apie tautas, kurias tie pasakojimai jungia. Kad būtų lengviau sekti receptus, jie pristatyti kaip kortelės, kurias galima išimti ir naudoti atskirai. 
2 vieta: mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum“ 

Dizainerė: Miglė Strumskytė
Iliustratorės: Eglė Plytnikaitė ir Ūla Šveikauskaitė
Užsakovas: Vilniaus universitetas, 2018 m. 

„Spectrum“ – unikalaus turinio mokslo populiarinimo žurnalas, kuriame siekiama pristatyti visuomenei naujausius VU mokslininkų tyrimus paprastai ir aiškiai. Švari aplinka, minimalistinė infografika ir spalvingos nuotraukos suteikia sudėtingam moksliniam turiniui patrauklumo, o aktualiausios mokslinės temos atgyja per jaunųjų Lietuvos iliustratorių darbus. „Spectrum“ – tai erdvė skatinti mokslo ir meno inovatorių bendradarbiavimą šviečiant visuomenę ir kuriant prieinamo ir suprantamo mokslo įvaizdį. Kiekviename „Spectrum“ leidinio numeryje publikuojama 14–15 straipsnių, iš kurių trečdalį iliustruoja jaunieji Lietuvos kūrėjai. Žurnalas leidžiamas du kartus per metus. Rugsėjį bus išleistas jau ketvirtasis atnaujinto dizaino numeris. 
3 vieta: „Sip Sap“ sulos produktų katalogas 

Agnė Šutrikaitė („Old Rabbit Design Studio“)
Užsakovas: UAB „Straikas“, 2018 m. 

„Sip Sap“ sulos katalogas skirtas su produktu supažindinti tiek parduotuvės darbuotoją, barmeną, tiek parodų stendų lankytoją – patį pirkėją. Leidinio tikslas – pateikti sulą moderniai, šiuolaikiškai bei familiariai. Kuriant katalogą buvo griežtai remiamasi prekės ženklo vadovu (brand-book), tačiau kiekvienam skoniui suteiktas „asmeniškumas“ – skonio istorija, charakteris. Kadangi prekės ženklo vadove buvo paminėta, jog „Sip-Sap“ stilius yra atviras iliustracinėms interpretacijoms, pasitelkus fantaziją sukurtos papildomos iliustracijos. Kataloge taip pat panaudota fotografija bei iliustracijos. Fotosesija prie Vilniaus miesto grafičių perteikia šiandieninę emociją, jaunatvišką kūrybiškumą bei paties produkto – sulos – gyvumą. 
Produkto ir industrinis dizainas

1 vieta: „Chem Tokens“

Karolina Petraitytė, 2018 m.

„Chem Tokens“ – tai mokymo priemonė chemijos pamokoms, sujungianti papildytą realybę su fiziniu potyriu. Chemijos žetonų dizainas buvo kuriamas pasiremiant pagrindiniais cheminių elementų lentelės principais. Juos nagrinėjant, galima be papildomų priemonių išsiaiškinti elementų lentelės struktūrą̨, kiekvieno elemento unikalumą, fiziškai jungti ir kurti molekules.Specialia programa nuskenuoti žetonai įgyja virtualų įvaizdį, suteikia galimybę paimti į ranką skirtingus cheminius junginius. Mokiniai skatinami ne tik jungti molekules ir stebėti, kaip atrodo cheminiai elementai, bet ir mokytis spręsti chemines lygtis, kaupti molekulių kolekciją, vykdyti virtualius eksperimentus. Aplikacijoje pateikiamos užduotys paremtos chemijos pamokų kursu, todėl projektas lengvai integruojamas į edukacinę sistemą. 
2 vieta: Urnų kolekcija

Greta Unguvaitytė, 2018 m. 

Visi žmonės skirtingi. Taip ir sukurtos urnos – kiekvienąkart unikalios. Parinkta jų gamybos technologija leidžia išgauti vis kitokius, unikalus paviršius, faktūras. Prasmė slepiasi pagrindinėse urnų uždarymo detalėse. Nors žmogus miręs, jo siela negali būti aklinai uždaryta. Ąžuolinės ir metalinės uždarymo detalės pagamintos su kiauryme – tai tarsi sielos vartai, leidžiantys žmogui ramiai išeiti į kitą gyvenimą.

Kolekciją sudaro trijų skirtingų dydžių keraminės urnos: ilgaamžiškos, suyrančios ir urnelė – kamerinis objektas, skirtas mirusiajam atminti.Taigi asmuo gali laisvai pasirinkti, kaip laidos urną: paliks ją stovėti kolumbariumo kriptoje ar leis ramiai suirti žemėje.
3 vieta ir inovatyviausio dizaino apdovanojimas: „Unicorn Scooters“

Ignas Survila
Užsakovas: UAB „Lizdas“, 2018 m. 

„Unicorn“ paspirtukas – unikalaus, rinkoje išsiskiriančio dizaino, bet svarbiausia buvo sukurti ne tiek gražų, kiek funkcionalų dizainą. Papildomas laiptelis, kuris ir suteikia šiai transporto priemonei išskirtinumo, pasitarnaus kaip vieta, ant kurios bus patogu vežti pirkinius, siuntinį ar net vaiką. Vienas didžiausių techninių pasiekimų, kuriais gali pasigirti „Unicorn“ paspirtukas – baterijos talpa. Lietuvių sukurtas elektrinis paspirtukas vienu įkrovimu galės įveikti apie 80 km atstumą.  
Baldai ir apšvietimas

1 vieta: „Ripple“

Dizaineris: Kazuko Okamoto
Užsakovas: UAB „Sedes Regia“, 2018 m. 

„Ripple“ yra moderni modulinių baldų sistema, kurios segmentus galima grupuoti į žaismingai atrodančias darbo ir poilsio zonas viešosioms ir darbo erdvėms. Tai japonų dizainerės Kazuko Okamoto subtilaus formos pajutimo ir gamintojo Sedes Regia kokybės ir funkcionalumo sintezės rezultatas.

„Ripple“ sistemą sudaro vienos ir dviejų vietų segmentai ir staliukas. Vos iš dviejų elementų suformuojamos grafiškos, siuvinėjimo raštus primenančios sėdėjimo zonos. „Ripple“ minkštasuoliai su papildoma sienele tampa privačia erdve.

Išskirtinė „Ripple“ forma leidžia vienodai patogiai sėdėti keliomis kryptimis, o lenktas minkštasuolio atlošas kartu yra ir porankis. Elektros lizdas, įmontuotas į minkštasuolio sėdynę, – dar vienas funkcionalus šio baldo elementas. 
2 vieta: „Ė“

Domilė Čepaitytė
Užsakovas: „Designskolen Kolding“, 2019 m. 

Tai detalių rinkinys, iš kurio lengvai, be įrankių, surenkamas (ir išardomas) stalas arba lentyna. Įmanomos begalinės šių baldų variacijos. Naudotojo patirties žemėlapis yra cirkuliarus, tad produktas, nuolat prisitaikydamas prie besikeičiančių vartotojo poreikių, gali ilgai tarnauti.

Produktas sukurtas žvelgiant į šiandieninį klajoklišką visuomenės gyvenimą: jauni žmonės nuomojasi ir dažnai keičia gyvenamąją vietą. Besikraustant baldą galima greitai išardyti, lengvai pernešti ir surinkti naują baldą.
3 vieta: „Junts“

Agota Rimšaitė, Cristina Sánchez 
Užsakovas: „Encrū“, 2019 m. 

„Junts“, išvertus iš katalonų kalbos, reiškia „kartu“, o tai yra pagrindinė šio šviestuvo idėja. Abi šviestuvo formos –stačiakampis bei apskritimas – viena be kitos neturi prasmės, bet dėl įmontuoto magneto jas sudėjus kartu gaunamos įvairios apšvietimo kompozicijos. Šviestuvas gali būti naudojamas kaip skaitymo lempa arba švelnus miegamojo kambario apšvietimo taškas, priklausomai nuo vartotojo poreikio. Iš metalo pagamintas rėmas suteikia lempai stabilumo, tad medinę šviestuvo dalį galima uždėti ant bet kurios rėmo dalies. 
Paslaugų ir socialinis dizainas

1 vieta: Studijų apsikeitimo programa 

„Andstudio“ 2019 m. 

Šią vasarą birželio 20 d. – liepos 8 d. pirmą kartą Lietuvoje suorganizuota ir įgyvendinta iniciatyva – dizaino studijų mainai. Mainai vyko tarp „Andstudio“ ir Florencijoje įsikūrusios grafinio dizaino studijų „Muttnik“. Pusę mėnesio vyksiančiais mainais tarp Lietuvos ir Italijos grafinio dizaino specialistų siekiama pažinti vietinę rinką ir jos keliamus iššūkius, pakeisti kasdienę darbo aplinką. Šis keitimasis „Andstudio“ komandai padeda kurti bendruomeniškumą, auginti ryšius, dalytis įvairių grafinio dizaino specialistų patirtimis visoje Europoje.

Iniciatyvai dokumentuoti, „Andstudio“ sukūrė interneto svetainę-tinklaraštį, kurioje bus pasakojama vizualinė istorija: dedamos nuotraukos, aprašomi įspūdžiai iš abiejų lokacijų vienu metu. Interneto svetainėje studio.exchange ne tik galima matyti studijų veiklas svetur, bet ir užsiregistruoti ateities mainams. 
2 vieta: „Moku“

Gaudutė Žilytė, Simonas Tarvydas („INDI“)
Užsakovas: „INDI“, 2019 m. 

„Moku“ – tai edukacinis žaislas, skirtas lavinti mažamečiams, turintiems autizmo spektro sutrikimą ar Dauno sindromą. Žaislo idėja gimė siekiant garsu ir daugiafunkciu naudojimu maksimaliai padėti vaikams ankstyvosios raidos etapu. Atlikus poreikių analizę ir pasitarus su specialistais bei vaikų tėvais, į žaislą įdiegti akustiniai sprendimai, lavinantys atgalinę emocinę reakciją. Daugiafunkcio žaislo savybės padeda maksimaliai ilgą laiką sutelkti vaiko dėmesį į užsiėmimą, lavinti motoriką. 
3 vieta: Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija „Mano tėvas žvejas, aš jo padėjėjas“

Martynas Birškys ir visa „Dadada“ dizaino komanda
Užsakovas: Lietuvos jūrų muziejus, 2018 m.

Lietuvos jūrų muziejus – vienas populiariausių muziejų šalyje, kasmet pritraukiantis apie pusę milijono lankytojų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir kitų šalių. Be jūrų ekspozicijos ir delfinariumo, muziejuje yra ir papildoma ekspozicija – etnografinė žvejo sodyba, kurios konceptą ir socialinį dizainą sukūrė „Dadada“ studija. Etnografinė žvejo sodyba pasakoja apie XIX a. žvejo aplinką. Parodai sukurti elementai traukia akį ne tik savo estetika, bet ir edukacine prasme. Lankytojas gali paliesti, sužinoti, surasti paslėptą informaciją atlikdamas tam tikras užduotis. Žuvų atpažinimas, virvių ryšimas, dervos uostymas, susipažinimas su medienos paviršiais – visa tai kalba dizaino kalba ir skatina sužinoti informaciją patiriamuoju būdu.
Publikos favoritas

„Vizualinis identitetas Vilniaus universiteto 440 metų gimtadieniui“ pelnė daugiausiai publikos simpatijų internetinio balsavimo metu.

Dizaineriai: „Andstudio“ ir Karolis Strautniekas

Užsakovas: Vilniaus universitetas

Karolis Strautniekas ir „Andstudio“ dizaino agentūra Vilniaus universiteto šūkis, atsispindi specialiai universiteto 440 metų gimtadieniui pieštose iliustracijose.  Identitetas įrėmina ir suvaldo svajingas iliustracijas, priartina jas prie reikšmingos VU istorijos. Pagrindiniu logotipo elementu pasirinktas herbas, kuris primena apie tai.
Parašyti