Interjero tendencijos 2020: galvokime apie Žemę  Interjeras

Vasario 17, 2020. nuotraukos: gamintojų archyvas
Kai garsiausi pasaulio renginiai nurodo „tvarios mados“ aprangos kodą, kai didžiuojamės ne madingiausia rankine ar akiniais, o gebėjimu kurti vis naujus aprangos derinius su prieš kelerius metus įsigytais aksesuarais, interjero pasaulis taip pat neatsilieka ir kviečia galvoti apie Žemę. Būtent tvarumo idėja ir yra pamatinė šių metų interjero tendencija, drąsiai išsakyta Kelne vykusioje interjero ir baldų parodoje. „Galimybių susikurti sau patogią ir įkvepiančią aplinką turime labai daug. Ar kurtume įkvėpti tendencijų impulsų, ar vedami savo intuicijos, visus kviečiu drąsiai ieškoti savitos išraiškos ir, žinoma, kiekvieną daiktą rinktis atsakingai“, – sako iš parodos sugrįžusi interjero salonų „Skandinaviški interjerai“ rinkodaros vadovė Laima Aleknavičienė.
Skandinaviškas ir japoniškas interjero stiliai 

Skandinaviškas interjero stilius geriausiai atspindi naujausių interjero tendencijų visumą. Ir nors akcentinių spalvų paletė šiemet ženkliai gausesnė ir ryškesnė, nei būdinga klasikiniam skandinavų interjerui, o dekoro elementai stipriai paveikti Pietų bei Rytų kultūrų, ašiniai skandinaviško interjero bruožai – žemės spalvos, natūralios medžiagos, ilgaamžiai ir universalūs sprendimai, atsakingas aplinkos kūrimas išsaugant ir pritaikant senus daiktus, neapsunkinta erdvė bei tradicijų puoselėjimas – ir toliau ypač aktualūs šių dienų interjere. Šalia skandinavų tvirtai stovi ir japonai. Aiškios ir masyvios natūralių medžiagų plokštumos, Shoji pertvaros, popieriniai ir tekstiliniai šviestuvai, transformuojamos erdvės bei stipri namų ir gamtos jungtis – šiuolaikiniam interjerui ši stilistika padarė milžinišką įtaką.   

Natūralios medžiagos ir tvarūs procesai 

Siekis gyventi kuo natūralesnėje ir atsakingai kuriamoje aplinkoje yra ryški pastarųjų metų interjero tendencija. Vis dažniau klausiame savęs, iš ko pagaminti mūsų namuose esantys daiktai. Mums svarbu, kad gaminys būtų sukurtas iš ekologiškų, sveikatai nekenksmingų medžiagų, be to, prireikus lengvai utilizuojamas ar perdirbamas. Žengiama ir dar toliau: ne mažiau svarbus ne tik gaminio palankumas žmogui, bet ir jo įtaka aplinkai – norime, kad gamybos procesai būtų kuo mažiau kenksmingi planetai, o naudojamos medžiagos ‒ iš tvarių atsinaujinančių šaltinių. Pažangūs gamintojai ne tik atsakingai renkasi žaliavas, bet ir kuria nuoseklias, kuo mažiau gamtą veikiančias objekto gyvavimo grandines: nuo gamybos iki perdirbimo. Dabar jau galime rinktis gaminį pagal jo „ekologinį pasą“ ir panašu, kad ateityje šis argumentas bus tik dar svaresnis. 
Jau galime rinktis gaminį pagal jo „ekologinį pasą“, o ateityje šis argumentas bus dar svaresnis
Kuo žalesnis ir tikresnis gyvenimas 

XI a. žmogus kiekviename savo žingsnyje siekia būti dar arčiau gamtos, tad nenuostabu, jog kurdami šiuolaikinį interjerą atsižvelgiame į namų ir gamtos jungtį. Kaip atsvara neapčiuopiamoms ir besikeičiančioms technologijoms, šiuolaikiniame interjere pabrėžtinai naudojamos tikros ir laikui nepavaldžios medžiagos – itin masyvios medžio ar marmuro plokštės, dar labiau išryškinančios natūralios medžiagos grožį ir jos tikrumą, terakota, klinkeris, nelygios molinės sienos, natūralūs ryškiafaktūriai audiniai. 

Visą istoriją ir daugiau interjero tendencijų rasite vasario elektroniniame žurnale čia.
Parašyti