Kaip muziejus gali pakeisti miestą? Pokalbis su istoriku Jose Filipe Silva Architektūra

Vasario 28, 2018. tekstas: Laura Vanagaitė, nuotraukos: Laura Vanagaitė
Bėgant šimtmečiams architektūra suvaidino svarbų vaidmenį ir turėjo įtakos menininkams bei miesto įvaizdžiui. Vienas svarbių būdų pažinti meno istoriją – apsilankyti muziejuose. Muziejai – tai ne tik pastatas, bet ir praeities paminklas, sukuriantis ryšį tarp ankstesnių laikų ir dabarties, bei leidžiantis mums suprasti ir skaityti aplinką. Šia tema pasikalbėjome su Portugalijos istoriku Jose Filipe Silva.

– Jose, papasakokite, kada pirmą kartą susidomėjote istorijos studijomis? 


– Būdamas jaunas mėgau lankytis muziejuose. Pamažu pradėjau domėtis šia tema. Akivaizdu, kad istorijos studijos padėjo man geriau suprasti visą kontekstą. Per kelerius metus susidomėjimas šia tema išaugo, o lankydamasis muziejuose daugeliu atvejų bandžiau pamatyti parodas iš skirtingos mokslinės pusės.

– Kaip manote, ar muziejų architektūra daro įtaką juose eksponuojamoms meno kolekcijoms? 


– Taip. Praėjusių šimtmečių istoriniuose pastatuose, pavyzdžiui, Luvre, Londono nacionalinėje galerijoje, Uficių galerijoje Florencijoje ar Ermitaže eksponuojamos klasikinės parodos, itin glaudžiai susijusios su ta aplinka. Tačiau gali būti ir priešingai. Šiuolaikinio meno muziejų, pavyzdžiui, Gugenheimo, architektūrinė struktūra – vienas svarbiausių šios institucijos elementų.

Daugelis į monumentalius pastatus integruotų muziejų pastatyti kaip aiškus karališkosios galios ar privilegijuotų socialinių klasių simbolis, išsiskirtų iš kraštovaizdžio. Šiomis dienomis statomi nauji muziejaus pastatai, pasitelkiant dabartines struktūrines priemones ir šiuolaikines statybines medžiagas, patys tapo architektūriniais meno kūriniais. Lengva suprasti, kad laikui bėgant architektūros linijos turėjo įtakos miesto kraštovaizdžiui.

– Ką muziejaus pastatas suteikia kraštovaizdžiui? 

– XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Niujorko šiuolaikinio meno muziejus buvo vienas pirmųjų muziejų, panaikinęs nusistovėjusią muziejų ir paminklų paradigmos koncepciją. Na, o šiandien įprasta, kad muziejai įterpiami į pastatus, kurie jau tapę pagrindiniais miesto simboliais.

Panagrinėkime Lisaboną. Belemo pakrantėje yra daugybė senųjų architektūros paminklų: Jeronimo vienuolynas, Belemo bokštas, Belemo nacionaliniai rūmai, Senasis karališkasis žiedas. Visi jie egzistuoja kartu su šiuolaikiniais pastatais – Meno, architektūros ir technologijų muziejumi, Nacionaliniu autobusų muziejumi, Belemo kultūros centru. Šių pastatų derinys miesto kraštovaizdžiui suteikia charakterio. 

Be to, muziejus gali padėti atnaujinti ir atgaivinti miesto zonas. Puikus pavyzdys – Gugenheimo muziejus Bilbao, Ispanijoje. Kalbama, kad muziejus pakeitė miestą, pritraukė turistų iš visos Ispanijos ir pasaulio, miestui atnešė daug finansinės naudos ir taip parodė pasauliui, kad menas gali turėti didelės įtakos urbanistinių zonų raidai. Taigi, nepaprastai įdomu išmokti skaityti mieste esančius simbolius, suprasti jų istorijas, ir interpretuoti šiandienine kalba.
Gugenheimo muziejus
Ermitažo muziejus Sankt Peterburge
Jose Filipe Silva
Parašyti