Kur žemėlapis nuves... Pokalbiai

Gegužės 2, 2018. tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė, nuotraukos: Lina Jushke
Atrodo, rajonų žemėlapių kūrimas juos lydi kažkaip natūraliai. Juk kokioje daugybėje skirtingų miestų ir rajonų jiems teko pagyventi. Dabar savo ateities planus sužadėtiniai architektė Gabrielė Kunevičiūtė ir verslo administravimo srityje dirbantis ir chemijos magistro laipsnį turintis Ugnius Atkočiūnas, nostalgiją keliančių žemėlapių „Map My Hood“ kūrėjai, sieja su Trakais. Bet juk niekada negali žinoti, kur žemėlapis nuves toliau...

– Gabriele, Ugniau, papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo?

Gabrielė: Trejus metus dirbau architekte, tačiau man trūko kūrybos. Projektuodama visada norėdavau užsiėmimo, nutolinsiančio mane nuo kompiuterio ekrano. Kurdama žemėlapius, žinoma, nuo jo nenutolau, tačiau tai man vis tiek labai patinka! Ryte nubudus pirmąsias valandas skiriu žemėlapiams, o tik vėliau dirbu su architektūriniais projektais. Visada norėjau sau susikurti kelių rajonų žemėlapius. Pirmą kartą šią idėją pamačiau gyvendama Kopenhagoje. Žinoma, ten žemėlapis buvo visai kitoks, nei mes kuriame dabar, tačiau taip pat labai gražus. Jo pamačiusi užsinorėjau, tačiau pagalvojau: „Juk ir pati galiu pasidaryti kažką panašaus“. Nuo tos minties praėjo maždaug treji metai, per juos susikaupiau ir padariau kelis žemėlapius mūsų naujiems namams. Kuriant šį butą labai norėjosi kažką pakabinti ant baltų sienų.

– Tačiau vis dar to nepadarėte!

Ugnius: Tikėjomės šito klausimo. (Juokiasi).

Gabrielė: Paradoksalu – šį projektą pradėjome nuo savų namų, tačiau galiausiai nutiko taip, kad sau žemėlapius susikūrėme paskiausiai. Prižadu, kad ant žemės pastatyti rėmai kada nors bus pakabinti!

Ugnius: Visa istorija ir prasidėjo šiose erdvėse – čia, kur dabar sėdime. Ši idėja į kažką didesnio išaugo užsukus draugams. Kadangi sulaukėme artimiausių draugų palaikymo, pradėjome žemėlapių kurti daugiau. Taip padarėme kelis dovanoms, jais domėtis pradėjo kiti pažįstami. Sukūrėme feisbuko puslapį, sudalyvavome kalėdinėje „Lofto“ mugėje. Joje susipažinome su Kaune įsikūrusia interjero studija „Minimalistas“, jie panoro įtraukti mūsų darbus į savo parduotuvės asortimentą. Vėliau sukūrėme bendrų projektų su „Misija Sibiras“, nekilnojamojo turto agentūromis. Labai smagu stebėti, kaip veikla, prasidėjusi atsitiktinai sukūrus žemėlapį sau, pamažu išsiplėtė į didesnius ir platesnius projektus. Dideliu paskatinimu veikti buvo ir mūsų draugų, turinčių spaustuvę „Skaitmeninis krokodilas“, apsilankymas. Pamatę žemėlapius jie pasakė: „Arba per savaitę sukuriat logotipą ir prekinį ženklą, arba mes padarysim tai pirmi!“ Žinoma, jie juokavo, tačiau tai buvo spyris, paskatinęs veikti, – per tą savaitę viską ir padarėme.

Gabrielė: Kai dirbi be jokio konkretumo, labai sudėtinga. Kūrybai reikia tam tikrų apribojimų, atsiradus konkretiems terminams tiesiog susikaupi ir padarai. Man atrodo, kad šie žemėlapiai yra ne apie tikrąjį oficialų rajoną, nustatytą miesto plane, tačiau labiau apie tai, kas tau pačiam yra tavo rajonas, ką tu jauti, ką laikai savo rajonu. 

Ugnius: Žemėlapis „Vilnius, Naujamiestis“ buvo pirmasis Gabrielės darbas, antrasis – „Trakai, Lietuva“.
Visą istoriją skaitykite balandžio mėnesio „Lamų slėnio“ numeryje (72 p.)
Parašyti