Laisvės jausmas – kiekviename žodyje Pokalbiai

Vasario 15, 2018. tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė, asmeninis archyvas, dizaino agentūros „Folk“ archyvas

Laisvė – tai ne dokumentas, o galimybė dalintis savo mintimis. Būtent todėl dizaino agentūra „Folk“ sukūrė „Signato“ – Lietuvos Nepriklausomybės Akto pagrindu sukurtą visiems laisvai prieinamą ir daugiau nei 450 skirtingų simbolių turintį šriftą. „Tikiu, kad „Signato“ taps įrankiu švęsti ir dalintis laisve kiekviename žodyje“, – sako Ignas Kozlovas, dizaino agentūros „Folk“ kūrybos vadovas ir vienas iš projekto iniciatorių. Beje, nuo šiol lietuviai – pirmoji tauta, turinti nacionalinį šriftą. 

– Ignai, papasakok apie šį projektą. Kaip gimė jo idėja?

– Projekto idėja gimė beveik prieš metus – kai buvo rastas 1918 m. vasario 16-ąją pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Nurimus ažiotažui visuomenėje išaiškėjo, jog Nepriklausomybės Aktas yra Vokietijos nuosavybė ir Lietuvai gali būti tik paskolintas. Tuomet pagalvojau, jog pats aktas kaip popieriaus lapas nieko nereiškia – jis tik įprasmina Lietuvos laisvės idėją. Norėjau rasti būdą, kuris padėtų šiai idėjai atgimti kiekvieno mūsų žodžiuose. Tikiu, kad dizainas gali prisidėti prie žmonių problemų sprendimo, o tai buvo savotiška visos tautos problema. Iš pradžių norėjau suskaitmeninti rankraštį ir pasidalinti šia žinia su aplink mane esančiais žmonėmis. 

Vis dėlto idėjai buvo lemta užaugti. Šriftu „Signato“ bus galima naudotis dviem būdais: nemokamai parsisiųsti į kompiuterį arba tapti šių laikų signataru ir iki kovo 11-osios projekto svetainėje pasirašyti savo nepriklausomybės deklaraciją. Tai padaryti kviečiami šalyje ir už jos ribų gyvenantys lietuviai, o visi parašai specialiai suprogramuoto roboto pagalba nuguls į knygą. Juk žodis „deklaracija“ – tai lyg pažadas, įsipareigojimas. Prieš šimtą metų savo įsipareigojimus kovoti už Lietuvos laisvę davė dvidešimt drąsių vyrų, tą patį kitomis aplinkybėmis pareiškė kovo 11-osios signatarai. Vis dėlto valstybė yra gyva ir turi ateitį tol, kol tokiais įsipareigojimais ir jų vykdymu gyvename kiekvienas mūsų, kasdien. Signatarais esame kiekvienas mūsų, kuris dirba, galvoja ir kuria Lietuvai, nepriklausomai nuo savo geografinės būsenos ar šaknų. Tad labai kviečiu pasirašyti, prisiminti ir tapti gražaus įsiamžinimo dalimi. Tokiu būdu Lietuva taps daugiausiai Nepriklausomybės signatarų turinčia valstybe pasaulyje. Kiekvienas esame nepriklausomas, gal tik kartais tai pamirštame. „Signato“ atsirado tam, kad tai primintų.

Prie šio projekto neatlygintinai prisijungė daugybė nuostabių žmonių. Ne kiekvienam komerciniam projektui pavyksta surinkti tokią profesionalų komandą. Turbūt jų užsidegimas ir atsidavimas buvo pagrindinis iniciatyvos augimo variklis.

– Su kokiais sunkumais susidūrėte projektą kurdami? Apskritai, kaip atrodo pats šrifto kūrimo procesas?

– Pradžioje susidūrėme su problema: vasario 16-osios akte nebuvo panaudoti visi reikalingi simboliai – raidės ir skaičiai. O ir autorystės versijos buvo kelios. Vis dėlto surizikavome: pradėję dirbti laikėmės nuomonės, kad rankraštis parašytas Jurgio Šaulio ranka. Nagrinėjome kitus jo rašytus dokumentus, o kai kur teko pasitelkti ir fantaziją. Šiai versijai pasitvirtinus lengviau atsikvėpėme. Vėliau – teisinės subtilybės, J. Šaulio palikuonių paieškos. Pasirodo, jog „Signato“ yra ir teisinis precedentas – mes skaitmenizavome ne autorinį kūrinį, o įgūdį, kuriuo yra laikoma rašysena. Šriftas buvo kuriamas beveik keturis mėnesius, šį darbą patikėjome profesionalui Eimantui Paškoniui. Jis sukūrė ir pasaulyje gerai žinomą šriftą „Neris“. „Signato“ turi daugiau nei 450 simbolių. Siekiant išsaugoti autentiškumą buvo perpaišyta po kelias tų pačių raidžių versijas, visai kaip rašant ranka. Todėl net renkant raides kompiuteriu tas pats žodis atrodys skirtingai. Vienu momentu supratome, kad šriftas turbūt niekada nebus baigtas, tačiau šiandien turime tobuliausią jo versiją. Turbūt kokią šešiasdešimt kažkelintą. (Šypsosi). Nusprendę, jog kviesime visus lietuvius tapti signatarais, parsisiuntėme robotą, kuris galėtų su parkeriu preciziškai perrašyti šiuos parašus ant popieriaus. Tuo metu nė nenutuokėme, kaip tai bus sudėtinga techniškai. Vis dėlto, kai labai nori ir stipriai tiki, viskas yra įveikiama.
Parsisiųsti šriftą galite čia. 

Visą istoriją skaitykite vasario mėnesio „Lamų slėnio“ numeryje (92 p.)
Parašyti