Ledai, gimę iš meilės Pokalbiai

Lapkričio 7, 2017. tekstas: Algė Ramanauskienė; Nuotraukos: Lina Jushke

Jei nebūtų ledų, gyvenimas netektų dalelės žavesio. Ledai – tai amžinos atostogos, vanduo, smėlis ir miškas, prisiminimai ir laisvė, malonumų ir skonių kelionė. Ledų „Ice Dunes“ idėja jų autoriaus Pauliaus Norvilo galvoje gimė vieną ankstų rytą stebint, kaip virš marių kyla raudona saulė, iš meilės savo vaikams ir noro iš atminties prikelti paprastus, bet širdžiai artimus skonius, tokius kaip braškės ir pienas, juodieji serbentai ir avietės, šokoladas ir bruknės...
– Ar daug naktų ir rytų teko praleisti Nidos kopose, kol į galvą šovė mintis gaminti ledus?

– Ne tik anksčiau, bet ir šią vasarą kopose esu praleidęs daug naktų – kurdamas ir svajodamas. Su draugais ir vienas. Prieš keletą savaičių stebėjau, kaip šeštą ryto iš marių kyla saulė. Tai – ypatingas jausmas. Nidoje su draugais esu gyvenęs beveik dvejus metus. Palikęs savo gyvenimą kitame krante įsidarbinau Kultūros centro vairuotoju, vienas draugas – to paties centro garso operatoriumi, kitas – Sporto mokyklos treneriu. Gyvendami ten tiesiog mėgavomės laisvės pojūčiu ir galimybe būti visų trijų stichijų dalimi: užlipęs ant kopų gali pasiekti dangų, nuo kopų visada matai vandenį, o iki jūros eini mišku. Nidoje galėjau būti ir mėgautis tuo, kas iš tikrųjų esu, – laisvas žmogus. 

– Ir vieną dieną tiesiog nusprendei sukurti Nidai ledus?

– Tiesą sakant, niekada nebuvau didelis ledų mėgėjas. Labai mėgstu desertus, bet ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek kartų vasarą esu bėgęs pirkti ledų… Įdomu ir netikėta, kad būtent jie tapo mano saviraiška ir būdu džiuginti žmones. Gal todėl, kad skanių ledų Lietuvoje tenka gerai paieškoti. O man norėjosi, kad jie būtų lengvai pasiekiami – atostogaujant Nidoje, Palangoje, Klaipėdoje ar Vilniuje. O rudenį ir žiemą – netrukus duris atversiančioje „Ice Dunes“ ledainėje. Pamenu, tą pavasarį su žmona laukėme gimstant trečiojo mūsų vaiko – dukrytės. Ko gero, ledai gimė iš meilės jai. Norėjosi sukurti tai, kuo galėčiau džiuginti savo vaikus. 

– Sunku patikėti, kad niekada nekeliavai po Italiją ir neragavai skaniausiais vadinamų itališkų ledų...

– Iš tikrųjų niekada nesu buvęs Italijoje, ragavęs itališkų ledų ir net neįsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti tikra „gelateria“ (liet. ledainė). Viską darau taip, kaip įsivaizduoju. Kai sugalvojau, kad noriu gaminti ledus, pirmiausiai išbandžiau patį paprasčiausią visiems žinomą receptą: suplakiau grietinėlę ir į ją įpyliau skardinę kondensuoto pieno… Deja, ledų skonis man nepatiko, tad ėmiau ieškoti įdomesnių receptų. Taip kartą susipažinau su maisto produktų gamybos technologu. Po pokalbio su juo labai užsidegiau ledų idėja ir viskas pamažu užsisuko. 
Visos istorijos bei ledų receptų ieškokite popieriniame „Lamų slėnio“ numeryje.
Parašyti