Lilija Larionova: „Drabužis – tai istorija“ Pokalbiai

Rugsėjo 4, 2018. tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė, nuotraukos: Vaidas Jokubauskas
„Man labiausiai patinka nesuvaidintos akimirkos“, – sako mados dizainerė Lilija Larionova. Ar jums neatrodo, kad šią mintį galima pritaikyti ir mados pasauliui? Juk daugeliui jau pabodo nubučiuota, nuglostyta, iki mažiausių detalių tobula mada. Ji turi būti tikra, kaip ir pats gyvenimas. Kai „gražu“ ir „negražu“ kategorijos nebeegzistuoja, svarbiausia tampa tikra istorija. Istoriją apie madą, naujausią kolekciją ir dabartinį savo gyvenimo bei kūrybos etapą dizainerė mums ir papasakojo.
Nuotr. Lukas Gricius
– Lilija, vis dar renkatės sudėtingesnį būdą – kasmet pristatote savo kolekcijas gyvai...

– Kol dirbsiu šį darbą, esu nusprendusi stengtis bent vieną kartą per metus pristatyti kolekciją. Manau, kad tai yra būtina. Žinau, kad šiuo metu yra ir kitų savęs pristatymo būdų, yra visagalis internetas, kūrėjai gali išmesti į jį keletą kolekcijos nuotraukų su aprašymu, o to lyg ir užtenka. Labai dažnai girdžiu klausimą: „Kam organizuoti visus šiuos pristatymus?“ Taip, tai sudėtinga ir kartais priklauso ne tik nuo mano norų, bet mėgstu eiti įdomesniu keliu. Man įdomu pamatyti ir pristatyti savo viziją gyvai, įdomu kurti viską – nuo idėjos gimimo iki pristatymo. Taip aš kuriu savo, dizainerės Lilijos Larionovos, istoriją. Mėgstu kartoti, kad mada yra kaip sportas – turi nuolat kurti, nes kitaip prarandi pojūtį, savo „sportinę formą“. Žinoma, tikrai nemanau, kad turi kurti tik tam, kad kurtum, tačiau kol turiu, ką pasakyti – tai ir darau. Kai pamatysiu ar kažkas pasakys, jog nebeturiu pojūčio, kad kaip dizainerė prarandu aktualumą, – pasitrauksiu. Nematau tame problemos, nesu įsikibusi vien tik į šį vaidmenį. Žinau, kad galiu daryti daug dalykų, tad atsisakius dizainerės darbo, karūna nenukris. 

– Kokias mintis, idėjas sutalpinote į šią drabužių kolekciją? 

– Labai dažnai mano kolekcijų atspirties taškas būna muzikos kūrinys, tapybos darbas, kinas ar kitos juslinės inspiracijos. Šį kartą į kolekciją pasižiūrėjau be tokios „literatūros“. Tikslas buvo sukurti netikėtą dizainą, išskirtinius drabužius, paieškoti konstrukcijų, spalvinių derinių, keistų stilistinių sprendimų. Šį kartą tai pasirodė įdomiausia. Vėliau kūriniai apaugo muzika, stilistiniais elementais. Būtent dėl to ir mėgstu gyvus kolekcijų pristatymus – jie papildo kūrybą, sukuria jai istoriją, pilnumo pojūtį, išbaigtumą. Noriu tikėti, kad mano kūryboje drabužis nėra tik rūbas. Tai yra istorija.

– Papasakokite apie šios kolekcijos siluetus, medžiagas, spalvas. Ar joje galima įžvelgti asmeninio jūsų gyvenimo ženklų?

– Kiekviena kolekcija tikrai atspindi mano kaip dizainerės etapus. Daug kas sakė, jog mano kolekcijos tapo jausmingesnės, elegantiškesnės. Pati mėgstu eklektiką, tvarką keistuose dalykuose, man patinka derinti nesuderinamus dalykus. Tik taip gali kažką išrasti, pajusti naują pulsą. Audinius užsakau pati, naudoju tik natūralius pluoštus: mėgstu šilką ir natūralią vilną, aksomą, kitus natūralius audinius. Nauja šio sezono spalva – smaragdo žalia. Praėjusio sezono atgarsiai, pratęsimas – alyviniai tonai, daug juodos, šiek tiek subtilaus blizgesio.
Mano kūryboje drabužis nėra tik rūbas. Tai yra istorija.
Visą istoriją skaitykite rugpjūčio mėnesio „Lamų slėnio“ numeryje (142 p.)
Parašyti