Pasivaikšiojimai po neatrastas Vilniaus vietas Architektūra

Vasario 12, 2019. tekstas: Sonata Šulcė, nuotraukos: asmeninis archyvas
Istorikė, gidė, knygos „Vilniaus istorijos: gidas po XVIII a. miestą“ autorė Sonata Šulcė tęsia ekskursijas po Vilnių ir kviečia pasivaikščioti kiek neįprastais pavasarėjančio miesto takais. 

1. Pranciškonų vienuolyno slėpiniai

Trakų g. 9/Pranciškonų g. 1

Vienuolynas su aplink esančia bažnyčia ir dar keliais statiniais priklauso Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordinui. Pastatų kompleksas yra atviras visuomenei, turistams, piligrimams, kurie bet kada gali pasivaikščioti po šias patalpas, nors tokia galimybe naudojasi retai. Vos įėjus, vienuolyno prieangio nišoje įkomponuota didelė šviesi Mergelės Marijos skulptūra, o prie jos kojų iškaltas susirangęs žaltys. Šis savo burnoje sukandęs laiko augalą. Vos pasisukus į kitą pusę, prie lango, pamatysite vis dar išlikusius, tačiau gerokai apnykusius XVIII a. freskų likučius, kuriuose vaizduojami augaliniai motyvai. Pakėlus akis virš durų – lotyniški užrašai, pasakojantys šio vienuolyno istoriją. 
2. Vingio parko botanikos sodo mūrinė siena

Vingio parko teritorija 

Vingio parke, suradus nusileidimą žemyn link Neries, patenki į Botanikos sodo teritoriją. Klaidžiojant po milžinišką senųjų plačialapių liepų ir žydinčių augalų plotą, pačiame Botanikos sodo gale išvysite aukštą mūrinę tvorą, nusidriekusią palei Neries vingį. Ši tvora pastatyta XVIII a., baroko laikotarpiu, kai dabartinė Botanikos sodo valda priklausė vienuolių jėzuitų ordinui. Čia buvo sodinami vaistiniai augalai, gaminami antpilai, stovėjo didžiuliai rūmai, o išlikusi arkinė tvora buvo ištapyta spalvingais motyvais: egzotiniais augalais, paukščiais ir kitais gamtos vaizdais.

3. Renesansinės Šv. Stepono bažnyčios sgrafitas

Šv. Stepono g. 37 

Įprastai Vilnius vadinamas barokiniu miestu, todėl ankstesnio laikotarpio detalių tenka gerokai paieškoti. Vienas iš miesto unikalumų – renesansinė Šv. Stepono bažnyčia. Jos išorę puošia juodai ir baltai ornamentuotas tinko sluoksnis, vadinamas sgrafitu. Ši neįprasta išorės apdailos detalė išliko iš XVII a. Prieš keletą metų, pradėjus bažnyčios rekonstrukciją, sgrafitas buvo atidengtas ir atkurtas. Vidaus rekonstrukcijos darbai tęsiasi iki šiol. Vilniuje tokių išlikusių detalių vos keletas, kai Italijoje, Renesanso tėvynėje, sgrafitu puoštų bažnyčių pamatysite daug.

4. Gotikos likučiai vienoje seniausių bažnyčių

Trakų g. 9 

Keliaukime dar seniau – nuo renesanso porą šimtų metų atgal link gotikos. Dėl nuolatinių gaisrų ir perstatymų gotikinis Vilnius bemaž pradingo, tačiau jo architektūrinės detalės, elementai liko įmūryti ir įkomponuoti sienose vėlesnių perstatymų metu. Viena seniausių šventovių Vilniuje yra pranciškonų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią. Ši ant senojo kelio, vedusio pirklius ir amatininkus Trakų link, pastatyta dar XIV a., kad atvykę pirkliai ir vienuoliai turėtų maldos namus.Nuo tada bažnyčia daug kartų perstatyta, bet visgi išliko gotikinių detalių – bažnyčios skliautai, juodų plytų ornamentai bažnyčios sienoje ir smailėjanti portalo arka, juosianti įėjimo duris. 

5. Vilniaus paveislų galerija

Didžioji g. 4 

Atrodytų, kad galerijai arba muziejui nederėtų būti šiame Vilniaus neatrastų vietų sąraše, tačiau teisybė yra ta, kad daugelis, apsilankę šiame muziejuje, maloniai nustemba. Tai nutinka dėl paveikslų įvairovės, rūmų dydžio ir, žinoma, vidaus erdvių dekoro. Šis pastatas, esantis netoli Rotušės aikštės, kadaise priklausė didikų Chodkevičių giminei. Daugiau negu tris šimtus metų rūmuose gyveno bent jau aštuonios Chodkevičių kartos. Po XIX a. įvykusių perstatymų rūmai tapo klasicistiniai su erdviu vidiniu kiemu. Šiandien rūmuose vis dar yra išlikusių klasicistinių interjero detalių. Žvakidės, vazos, foteliai, šviestuvai su amūro figūrėlėmis ir, žinoma, paveikslai primena įdomią ir vis dar iki galo neatrastą rūmų istoriją.
Parašyti