Rūke paskendusios Berlyno spalvos Kita

Vasario 7, 2018. tekstas: Rūta Malūkaitė, nuotraukos: Rūta Malūkaitė
Vieniems nuo žvarbos ilsintis šiltuosiuose kraštuose, kiti neria į žiemos prisilietimų neišvengusius miestus. Pastarųjų gretose atsidūriau ir aš, o mano kelionių planuose – Berlynas. Miestas, kurio rūstų veidą žiemos dargana padaro tik dar labiau ypatingą. 
Ilgų aprašymų šiam miestui nereikia, nes kiekviename žingsnyje gausu už save kalbančių istorinių nuorodų: betoninį miesto kūną kai kur juosia spalvoti vamzdžiai, menantys anksčiau čia stovėjusią Rytus ir Vakarus skiriančią sieną. Išlikusi Berlyno sienos dalis kupina prasmingų piešinių ir užrašų: be žymiojo L. Brežnevo ir E. Honekerio bučinio, čia gausu verčiančių susimąstyti ar šyptelėti gatvės meno kūrinių. Įspūdingų grafičių netrūksta Kreuzbergo rajone: ištisus pastatus puošiantys piešiniai ne tik įpučia miestui gyvybės, bet ir slepia reikšmingą žinutę. 
Išlikusi Berlyno sienos dalis
Norintiems artimesnės pažinties su Berlynu pravartu apsilankyti Reichstage: pasivaikščiojimas įspūdingame kupole atveria rūkstančiais kaminais nusagstytą panoramą. 
Reichstagas
Žiemos rytai Berlyne prasideda tiršto rūko apsuptyje, o vakare tebetvyranti migla miestą prisotina mistinės nuotaikos. Traukinių bėgių švilpimas, neoninės Potsdamo ir Aleksandro aikščių šviesos, blyškiai pro rūką šviečiantis televizijos bokštas – Berlyno atmosfera priverčia jaustis it futuristiniame filme. 

Lyg kino juostoje, tačiau visai kitokioje, padeda pasijusti patys berlyniečiai: jaukioje kavinukėje „Milch Halle“ ant minkštasuolių įsitaisę dirba ir diskutuoja jaunuoliai, o netoliese prisėdęs elegantiškai pasipuošęs garbaus amžiaus vyriškis gurkšnoja kavą ir skaito žurnalus apie meną. Čia kavinės svečiams leidžiama atsivesti keturkojų bičiulių, kurie meiliai atsako į lankytojų jiems skiriamą dėmesį.  

Paskendęs rūke, pasidabinęs gatvės menu ir istoriniais simboliais – Berlynas šaltuoju metų laiku patiks visiems urbanistinio pasaulio mylėtojams. 
Žaliuojantis Kreuzbergas 
Parašyti