Saldi sesių istorija  Pokalbiai

Balandžio 23, 2018. tekstas: Algė Ramanauskienė, nuotraukos: Šarūnė Zurba, knygai „Natūraliai saldu“
Jos nesibarsto žodžiais „sveikas“, „be gliuteno“ ar „be laktozės“, o receptus netrukus pasirodysiančiai knygai „Natūraliai saldu“ kuria per savo skonio prizmę, iš kasdienių gyvenimiškų situacijų ir mėgindamos atkurti kažkada giliai atmintin įstrigusį skonį. Nors Lietuvoje gyvenančią Astą Petrušienę ir Londone šeimą sukūrusią jos jaunėlę seserį Rūtą Salasevičiūtę skiria keli tūkstančiai kilometrų, dėl to jų knyga – tik įdomesnė, savo istorijomis nukelianti į nuostabią Anglijos gamtą ir čia pat sugrąžinanti prie lietuviško ežero kranto.
– Ar maisto tinklaraščio „Feed my sister“ rašymas – tai būdas sesėms dažniau bendrauti gyvenant skirtingose šalyse? 

Asta: Ryšys tarp mūsų ir anksčiau buvo stiprus, tik dabar bendraujame gerokai dažniau. Jei anksčiau pasikalbėdavome kartą ar du per savaitę, tai dabar – kasdien.

Rūta: Kalbėti apie maistą, gaminti, valgyti, rašyti – mums abiem patinkantis užsiėmimas, žinoma, tai mus dar labiau suartina. 

– Tad ilgai nelaukėte ir iškart ėmėtės kurti receptų knygą?

Asta: Pradėjusios rašyti tinklaraštį pastebėjome, kad natūralūs saldumynai tarp skaitytojų patys populiariausi. Tad ir knyga bus daugiausiai apie tai, bet ne tik. Atradusios natūralius desertus, naujai pažvelgėme ir į savo mėgstamus klasikinius desertus, pabandėme atnaujinti juos su natūraliais ingredientais. Pavyzdžiui, taip knygoje atsirado pasukų panakota, saldinta klevų sirupu.

Rūta: Nesistengiame eiti visiškai natūralistiniu keliu. Knygoje nepiktnaudžiaujame žodžiais „sveikas“, „be gliuteno“, „be laktozės“. Taip, tokių receptų taip pat yra, bet greta jų turime ir obuolių tartą su sviestu. 

Asta: Arba maskarponės ir greipfrutų ledus. Natūralūs saldumynai išplėtė mūsų naudojamų ingredientų sąrašą ir požiūrį į juos. Visi receptai gimė iš skonio, o ne todėl, kad buvo madingi. Ragaujant desertą iš natūralių produktų blogiausia, jei jauti, kad tai yra natūralus desertas: kažkas ne taip, kažko lyg trūksta... Kurdamos ir bandydamos receptus knygai visus tą jausmą paliekančius desertus iškart atmetėme. Mums svarbiausia – skonis. Tad jei jaučiame, kad reikia sviesto, naudojame sviestą, jei reikia cukraus – beriame ir jį. Mes nesakome „ne“ jokiems produktams. Vienintelis, kurio atsisakome, – tai rafinuotas baltas cukrus, vietoj jo naudojame rudąjį. Jis turi papildomų skonio savybių. 

Rūta: Dar net nepradėjusios rašyti knygos, jau žinojome, kaip ji vadinsis. 

Saldžiųjų bulvių mini sūrio pyragas

Viršutiniam sluoksniui:
1-2 saldžios bulvės
70 g anakardžių
60 g nerafinuoto kokosų aliejaus
60 g klevų sirupo
1,5 a. š. cinamono

Pagrindui:
60 g karijų
60 g klevų sirupo

Iš vakaro vandenyje užmerkiame anakardžius: iš 70 g turėtų išeiti 105 g mirkytų riešutų.

Nuluptas saldžiąsias bulves supjaustykite mažais kubeliais ir įdėkite į garų puodą. Virkite ant vidutinės ugnies apie 20 minučių – kol bulvės suminkštės. Vis patikrinkite, ar puode esantis vanduo neišgaravo, jei reikia, įpilkite verdančio. Garuose išvirtas saldžias bulves sutrinkite iki vientisos masės. Desertui reikės 165 g saldžių bulvių tyrės.

Mirkytus anakardžius su kokosų aliejumi dėkite į trintuvo indą ir išsukite iki vientisos masės. Sudėkite likusius ingredientus ir ilgai sukite, kol masė taps glotni. Sukrėskite ją į silikonines formeles ir dėkite į šaldytuvą sušalti. Naudojame 6 formeles, viršaus skersmuo 6 cm, gylis apie 3 cm. 

Karijas susmulkinkite ir supilkite į keptuvę kartu su klevų sirupu. Vis pamaišydami kaitinkite 5-8 minutes, kol skysčio nebeliks ir karijos karamelizuosis. 

Į lėkštutę dėkite karamelizuotas karijas, ant viršaus verskite sušalusį mini sūrio pyragą. 
Visos istorijos ir daugiau receptų ieškokite popieriniame „Lamų slėnio“ numeryje.
Parašyti