Tarp kruopščiai atrinktų instagramo kadrų Pokalbiai

Birželio 7, 2018. tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė , nuotraukos: Lina Jushke
Su fotografe Deimante Dubauskaite ir tatuiruočių meistru Vytautu Stankevičiumi, rašalo pasaulyje geriau žinomu Vytauto Vy vardu, susitinkame šeštadienio rytą, saulės spinduliuose paskendusiuose jų namuose Vilniaus senamiestyje. Monochrominė juodai balta jų namų erdvė tobulai susidėlioja į atidžiai atrinktus instagramo langelius, tačiau kontrastuoja su spalvingu poros gyvenimu, kurio viena siužetinė linija retkarčiais nuneša į jųdviejų svajonių miestą – Niujorką.
– Deimante, Vytautai, kaip įprastai atrodo jūsų šeštadienio rytai? 

Deimantė: Jei tik abu turime laisvą šeštadienį, drauge gaminame pusryčius. Pusryčiai – pats svarbiausias ritualas savaitgalį. 

Vytautas: Visgi tokių savaitgalių būna mažai... Retai nutinka taip, kad abu turime visiškai laisvas dienas, savaitgaliai ir darbo dienos mūsų dienotvarkėje susimaišę.

– Žiūrint į jūsų darbų ir projektų skaičių ir į namus bei stilistiką aplanko dvejopi jausmai... Judu labiau minimalistai ar maksimalistai? 

Vytautas: Namuose mėgstame švarias spalvas, o ir mūsų abiejų darbuose – Deimantės nuotraukose, mano kūriniuose – nemažai švaros, minimalizmo. Turbūt tik baltomis namų sienomis galime atsverti savo užkrautas dienotvarkes. Švarios monochrominės erdvės neapkrauna minčių, po dienos darbų jose lengviau atsipalaiduoti.

– Tai kaip atrodo jūsų (darbo) diena?

Deimantė: Aš dažnai keliauju į Kauną, ten turiu nemažai darbo reikalų, tad kartais žmonės net susipainioja ir pagalvoja, kad mudu gyvename Kaune. Mes abu kilę iš Kauno, tačiau dabar Vilnius jau artimesnis. Visgi Kaunas yra labai savas: ten namai, tėvai, savos gatvės. Nežinau, kaip bus vėliau, bet kol kas, pastaruosius dvejus metus, važinėjimas tarp dviejų miestų man labai smagus – gal dėl to, kad man labai patinka keliauti traukiniu! Kiekviena mano diena skirtinga. Kadangi Vytauto darbas – vos kelios minutės nuo mūsų namų, stengiamės atrasti laiko kartu papietauti. Pamažu mūsų dienotvarkės, nors darbai ir visai skirtingi, supanašėjo, tad dažnai viską susidėliojame taip, kad vakarai būtų laisvi ir galėtume kartu pavakarieniauti. 

– Ar nesunku kartu gyventi dviem kūrybininkams? Kuo judu panašūs, o kuo – skirtingi?

Vytautas: Pamažu išmokome suderinti savo darbo grafikus. Be to, mums paprasčiau, nes mūsų skoniai sutampa. Neretai Deimantės klausiu patarimo dėl tatuiruotės piešinio, o ji pasiteirauja mano nuomonės apie nuotraukas. Taip vienas kitą papildome: vienas įžvelgia tai, ko kitas galbūt ne. Abiejuose frontuose vyksta komandinis darbas. Deimantė mane išmokė dalykų apie nuotraukas, kompoziciją. Be jos net mano instagramo paskyra taip neatrodytų. Ji turi gerą estetinį pojūtį, vien tik atsidarius jos instagramą galima pamatyti, kaip kruopščiai ten viskas suderinta.

Deimantė: Instagramas suteikė pagrindą mano kūrybai. Tai buvo kaip pratybų laukas, kuriame nieko nekliudoma galėjau pasitikrinti, pabandyti. Be to, tai platforma, skatinanti dairytis aplink, pastebėti mažus dalykus. Jaučiu, kad gyvendami kartu supanašėjome. Juk stiliaus pojūtis mudu ir suvedė!
Visą istoriją skaitykite gegužės „Lamų slėnio“ numeryje (14 p.)
Parašyti