Trys klausimai baltosios šimtmečio knygos dizainerėms Kita

Vasario 21, 2018. tekstas: Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, nuotraukos: Lietuvos kultūros instituto archyvas
Lietuvos kultūros instituto išleista Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį apžvelgianti straipsnių rinktinė „Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918-2018)“ 2017 m. Knygos meno konkurse įvertinta už dizaino pažangumą ir šiuolaikiškumą. Nerijaus Šepečio ir Giedrės Jankevičiūtės sudaryta knyga yra skirta Lietuvos pristatymui vokiškoje kultūrinėje erdvėje. Leidinys buvo itin palankiai įvertintas Leipcigo knygų mugės lankytojų. Apie tai, kuo ypatingas baltosios šimtmečio knygos dizainas kalbamės su dizaino kūrėjomis sesėmis Indre ir Laura Klimaitėmis
– Jūsų sukurtas knygos dizainas Dalykinių, mokslinių leidinių ir vadovėlių kategorijoje pelnė aukščiausią įvertinimą už pažangumą ir šiuolaikiškumą. Kodėl pasirinkote būtent tokius dizaino sprendimus, kaip jie siejasi su knygos turiniu?

 

Indrė ir Laura: Gavusios medžiagą pamatėme, kad knygoje bus labai daug teksto: penki skyriai, kiekviename po penkis straipsnius. Iškart pradėjome svarstyti, kokie dizaino sprendimai galėtų suteikti šiai knygai gyvybės, kaip padaryti, kad visos tokios skirtingos knygos dalys viena nuo kitos skirtųsi ir vizualiai. Sugalvojome kiekvienam skyriui naudoti tam tikrą dizaino idėją ir spaudos technologiją, kuri geriausiai atspindėtų jame pateikiamą turinį. Pavyzdžiui, trečiasis skyrius, kuriame daug kalbama apie karą, tremtį, traumines žmonių patirtis, atspaustas juodame fone. Skyriaus „Žemės ir žmonės” puslapiams parinkome smėlio spalvą, o skyriaus apie modernizaciją tekstai atspausti ant lapų, padengtų sidabrine pantonine spalva. Paskutinį skyrių, kuriame autoriai kalba apie Lietuvos ateitį, reprezentuoja spalvoti puslapių kraštai, kurių visuma sudaro Lietuvos trispalvę. 



Sukūrėme ganėtinai margą knygą, todėl nenorėjome, kad ir viršelis būtų spalvotas. Gimė idėja viršelį daryti baltą, sukurti atsvarą skyrių margumui – su sidabrinės folijos raidėmis, knygai suteikiančiomis šviežią, šiuolaikišką išvaizdą. Pagalvojome, kad knygos apie Lietuvos istoriją dažnai būna ganėtinai nykaus dizaino, su depresijos prieskoniu. (Juokiasi). Todėl paklausėme savęs, kodėl nepadarius šios knygos šviesios, pozityvios, su sidabrinėmis raidėmis ant viršelio, kurios simbolizuotų „žvilgsnį į ateitį“ ir modernius laikus.


– Ar sesėms buvo lengva kartu kurti vieno leidinio dizainą? Kaip vyko bendradarbiavimas – varžantis, kuri apgins savo idėją ar ieškant būdo, kaip suderinti keletą skirtingų vizijų, skirtingų koncepcijų?



Indrė ir Laura: Atvirai pasakius, net nebepamename, kaip vyko pats procesas. Ko gero, sklandžiai, antraip jį tikrai prisimintume. (Šypsosi). Abi mąstėme, kaip ta knyga galėtų atrodyti ir kokie konceptualūs sprendimai jai būtų tinkami. Sukūrusios tris skirtingas knygos apipavidalinimo koncepcijas jas pateikėme Lietuvos kultūros institutui ir knygos sudarytojams. Bendru sprendimu apsistojome ties šia. Vėliau, jau išgryninus idėją, likusius darbus (struktūros, tinklelio sukūrimą, tekstų sudėjimą į knygą, nuotraukų komponavimą) perėmė Laura, kartas nuo karto pasikonsultuodama su Indre. O su spaustuve bendravo Indrė. Dažniausiai darbus pasiskirstome pagal tai, kuri iš mūsų labiau nori ar geriau sugeba juos atlikti. 


– Kaip apibūdintumėte Klimaičių stilių?



Indrė ir Laura: Mūsų visų darbų esminiai vizualiniai sprendimai yra kuriami tipografikos pagalba. Jos naudojame daug, dažniausiai tipografika yra pagrindinis įrankis perteikti idėją ir sukurti vizualą. Mūsų dizaino sprendimai yra gerai apgalvoti, nemėgstame dekoracijos ir nepagrįstų sprendimų. 

Knygą apžiūrėti galėsite Vilniaus knygų mugėje vasario 22-25 dienomis.
Parašyti