Užkrečiantis lengvumas Pokalbiai

Gegužės 23, 2018. tekstas: Mantė jaruševičiūtė, nuotraukos: Lina Jushke
Savaitgaliui iš Berlyno, kur šiuo metu gyvena ir mokosi grafikos dizaino, sugrįžusi modelis Laura Jaraminaitė į fotosesijos vietą atskuba lengvu žingsniu ir su šilta šypsena veide. „Norėčiau čia pasimatymo“, – apsidairiusi tarp žydinčių obelų šypteli vis dažniau tiek vienoje, tiek kitoje objektyvo pusėje atsidurianti Laura.
Laura ir jos veiklos

Šiuo metu didžiąją mano gyvenimo dalį užima modelio darbas. Viso kito dar tik mokausi. Džiaugiuosi, kad žmonės vis dažniau mane pastebi ir dėl mano darytų nuotraukų, tačiau fotografe savęs vadinti nedrįsčiau, nors už šį vardą žadu pakovoti! Esu savęs ir savo tikslo paieškų kelyje, stengiuosi daryti tai, kas patinka ir yra įdomu. 

Gyvenimas Berlyne

Per vieną iš daugelio darbo išvykų Berlyne vaikščiojau po gražų, saulėtą ir kažkokia ypatinga laime, laisve ir lengvumu spinduliuojantį miestą, kai staiga pajutau, kad čia jaučiuosi kaip namie. Berlynas man – kaip didelis Vilnius, kurį be galo myliu. Vos valandos skrydžio kelionė, kiek kitokia, bet mums artima kultūra, modelio darbo galimybės ir didelis noras plačiau susipažinti su šiuo miestu ir suviliojo čia pagyventi. Pusę metų universitete mokiausi dizaino komunikaciją, dabar kitoje įstaigoje lankau grafikos dizaino kursus, laisvu metu fotografuoju, tačiau dažnai tenka skraidyti į kitus Europos miestus dėl modelio darbo. Vietoje sėdėti nepavyksta, bet šiandien dar ir nelabai to norisi. Na, o grįžtant prie Berlyno – ech, koks nuostabus tai miestas! Žavi savo paprastumu, kūrybiškumu, įdomiais, dažnai labai netradiciniais žmonėmis, architektūra, maisto kultūra, linksmybėmis ir menais. Berlynas yra labai įvairus, visi čia randa kažką sau. Aš čia radau vidinę ramybę. 
Fotografija

Gilesnė pažintis su fotografija – kaip smagu tai prisiminti – įvyko prieš trejus metus. Visada mačiau aplinką kadrais, sekdavau kitų fotografų darbus, buvau linkusi į vizualius menus, tačiau niekada nebuvau susimąsčiusi pati to imtis, pamenu, tuomet man užtekdavo instagramo kvadračiukų. Prieš trejus metus tris mėnesius dirbau Meksikoje – tai buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, kad kiltų idėjų naujoms veikloms. Tada įsigijau fotoaparatą, su kuriuo fotografavau viską – miestą, kraštovaizdžius, modelius Meksiko mados savaitėje, išfotografavau visas ten buvusias drauges iš įvairių šalių. Ir man patiko! Ir kitiems patiko. Pajutau, kad traukia, kad noriu, tad grįžusi šiuo hobiu užsiiminėjau toliau. 
Visą istoriją skaitykite gegužės mėnesio „Lamų slėnio“ numeryje (34 p.)
Parašyti