10 dalykų, kurių jums niekas nepasakojo apie Šri Lanką Kita

Gegužės 1, 2022. tekstas: Agnė Kalinkaitė, nuotraukos: Asmeninis archyvas
Kokios mintys iškyla galvoje, išgirdus egzotiškosios Šri Lankos pavadinimą? Turiu pripažinti, kad apie šią šalį iki šiol žinojau labai nedaug. Mano pirmoji pažintis su ja įvyko dar vaikystėje, kai 2004-aisiais visi su išgąsčiu stebėjome negailestingo cunamio šluojamas šalies pakrantes. Ir nors Indijos vandenyno perlu vadinama sala bandė atsitiesti, čia jos nesėkmės nesibaigė – dar visai neseniai Šri Lanka žiniasklaidoje buvo linksniuojama dėl pilietinio karo, o 2019-aisiais visą pasaulį sukrėtė šalies sostinėje nuaidėję teroristinio išpuolio sprogimai, nusinešę beveik 300 gyvybių. 

Toks kontekstas lėmė, kad ši nuostabaus grožio sala vis dar neatsidūrė populiariausių turistinių maršrutų žemėlapyje. Tačiau visas kortas sumaišė pandemija, suteikdama Šri Lankai antrą šansą.  Šiandien, šioje saloje praleidusi du mėnesius, prieš akis matau visai kitokį jos paveikslą. Jame puikiai dera šimtus kilometrų besitęsiantys paplūdimiai su nusvirusiomis palmėmis, spalvingi traukiniai, vingiuojantys arbatos plantacijose, ir nuoširdžiai svetingi vietiniai, atveriantys savo namų duris plačiomis šypsenomis. Vis dėlto, šiame paveiksle yra ir tamsesnių spalvų – nuolat ausyse spengiantis gatvių triukšmas ir didžiulis oro užterštumas nuo pakelėse deginamų šiukšlių. 

Toks Šri Lankos paveikslas kiekvieno bus interpretuojamas skirtingai. Tačiau kviečiu jį patyrinėti mano akimis – ką apie Šri Lanką sužinojau aš ir ką vertėtų žinoti jums?
1. Sveikiausia šalis pasaulyje?!

Įsivaizduokite šalį, kur „veganiška“, „be gliuteno“, „be pridėtinio cukraus“ – tai ne madingos sveikos gyvensenos frazės, o paprasčiausia kasdienybė kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Netoleruojate laktozės? Puiku! Šri Lankoje pieno vartojama tik tiek, kiek reikia praskiesti truputį per stiprią juodą arbatą. Esate vegetaras? Ne problema. Priešingai nei kaimyninėje Balio saloje, Šri Lankos gyventojai savo kasdienybę puikiai įsivaizduoja be mėsos, kuri dažniau sutinkama tik turistams pritaikytuose meniu. Vietiniai teigia, kad Šri Lanka – viena veganams draugiškiausių šalių pasaulyje. Ir tai visai nestebina – juk šioje saloje auga aštuonios dešimtys skirtingų rūšių vaisių ir daržovių. Ribojate cukrų? Šri Lanka jums turi gerų žinių. Čia plačiai naudojamas natūralus „kithul“ palmių sirupas, kuriuo gardinama viskas – nuo rytinių košių iki madingiausių kokteilių. Netoleruojate gliuteno? Šri Lanka gali pasiūlyti dešimtis kviečių alternatyvų, nes daugelyje tradicinių patiekalų ir kepinių dominuoja ryžių ir kokosų miltai. Renkatės natūralų, organišką maistą? Tuomet nerasite geresnės šalies už Šri Lanką. Praėjusių metų gegužę vyriausybė uždraudė cheminių medžiagų, įskaitant dirbtines trąšas ir pesticidus, gamybą bei importą. Tokiu būdu šalyje ekologiška žemdirbystė tapo privaloma. Skamba neįtikėtinai, tiesa? 

Galiausiai, tokioje mažoje (vos 300 m2 didesnėje už Lietuvą!) saloje šviežiausias derlius keliauja daugiausiai pusdienį – tiek užtrunka išilgai pervažiuoti visą salą. Tad kalnuose augančios daržovės, pakrantėse sirpstantys tropiniai vaisiai ar giliose upėse neršiančios žuvys pasiekia jūsų stalą švieži, kad ir kuriame salos kampelyje būtumėte. 
2. Jeigu švęsti, tai dvidešimt penkis kartus per metus

Manoma, kad Šri Lanka turi daugiau švenčių per metus negu bet kokia kita šalis pasaulyje. Kodėl būtent Šri Lanka? Atsakymas paprastas – čia glaudžiasi keturios skirtingos religijos. Didžioji dalis gyventojų yra singalai budistai, taip pat iš Indijos imigravę tamilai, savo vietą čia randa ir krikščionys bei musulmonai. Kadangi šalyje nėra oficialios religijos, visos etninės bendruomenės turi savo šventes, kurios užima lygiavertę vietą šventiniame kalendoriuje. Iš viso suskaičiuojamos net dvidešimt penkios šventės per metus! Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį Šri Lankoje švenčiama pilnaties šventė, vadinama Poya. Tomis dienomis kelionių verčiau neplanuoti, mat miestus ir paplūdimius užpildo vietiniai. Ištisos šeimos ar net giminės būriuojasi prie jūros, kur vaikai leidžia aitvarus, jaunuoliai praktikuojasi kriketo smūgius, o šeimininkės serviruoja ryškiaspalvius kario indelius ant dar ryškesnių pikniko skarų. Tokiais momentais atrodo, kad visas gyvenimas jiems – viena didelė šventė.
3. Geriausia vieta pasaulyje plaukioti banglente?

Dėmesio, banglentininkai! Anot vietinių, Šri Lankos Arugamo įlankos paplūdimys patenka tarp top dešimties vietų plaukioti banglente pasaulyje. Mano žinios šia tema apsiriboja keliais nesėkmingais griuvimais į vandenį, todėl negaliu to patvirtinti arba paneigti, bet faktai kalba patys už save. Štai 2019-aisiais Arugamo įlankoje vyko pasaulinės ir itin prestižinės banglenčių varžybos „World Surf League“, pritraukusios 124 dalyvius iš 22 šalių. 

Nepaisant tobulų sąlygų plaukioti banglente, šis sportas Šri Lankoje ilgą laiką neįsitvirtino. Priežastis paprasta – rytinę šalies dalį niokojo dvidešimt šešerius metus trukęs pilietinis karas, todėl tuo metu auganti banglentininkų bendruomenė rinkosi kitas pasaulio kryptis. Tačiau šiandien vis daugiau žmonių atranda Šri Lanką. Čia bangos tinkamos tiek pirmą kartą ant banglentės lipantiems, tiek ir užkietėjusiems banglentininkams. 

Nuo savęs pridėčiau, kad būtent banglentininkų bendruomenė suteikia Šri Lankai ypatingo žavesio. Mažytės kavinukės ir parduotuvėlės, prekiaujančios rankų darbo rūbais ir suvenyrais, jaukūs pajūrio barai ir smagūs vakarėliai, o kartu su jais ir gausybė bendraminčių, kviečiančių sugrįžti dar ne kartą.
4. Restoranai neegzistuoja, bet egzistuoja „viešbučiai“

Šri Lanka turi vieną, bet labai riebų trūkumą – vietiniai žmonės restoranuose nevalgo. Daugelis Azijos regionų gali pasigirti turtinga gatvės maisto kultūra, tačiau Šri Lanka čia smarkiai pralaimi – vietiniai valgo namuose. Vieni teigia, kad restoranai ne jų kišenei, kiti tikina, kad nėra geresnių šeimininkių už jų mamas ar močiutes. Mano nelaimei jie teisūs – vietiniai restoranai Šri Lankoje neegzistuoja. 

Situacija kiek kitokia didmiesčiuose, kur tenka pamaitinti darbo liaudį. Čia greičiausiai užsuksite į vietinius „hotelius“. Neleiskite pavadinimui jūsų suklaidinti – tai ne vietos praleisti naktį, hoteliais vadinami vietiniai restoranai. Tiesa, mūsiškius restoranus jie nelabai primena... Hoteliai – ne itin jaukios vietelės, iš tolo šviečiančios didelėmis vitrinomis su užkandžiais ir gėrimais. Už vitrinų driekiasi ilga ir siaura patalpa su staliukais, tarp kurių zuja nuolat šūkaujantys padavėjai, o salės gale garbingai išrikiuota eilė praustuvų. Šri Lankoje valgoma tik rankomis, todėl rankų higiena ypač svarbi. 

Tokiame vietiniame hotelyje už eurą tiesiog papuotavome – kiekvienas gavome po metalinę lėkštę, įvyniotą (dėmesio, socialiai atsakingi vartotojai – neskaitykite!) į plastikinį maišelį. O ką? Maišelį pakeitei, plauti nereikia, visiems gerai. Na, nebent išskyrus planetą... Taigi, į šį maišelį netrukus keliauja jūsų užsisakyti angliavandeniai – indiška dosa, parata arba tiesiog krūva ryžių. O tuomet vis praeina padavėjas su metaliniais indais, sklidinais vis kitokio troškinio. Žinoma, vegetariško. Drebia tiesiai į lėkštę net neklausdamas, norite ar ne. Nes visi visada nori!
5. Šiukšlės? Ne, negirdėjau

Išlipusi iš traukinio sostinėje Kolombe su savimi nešiausi kartoninę dėžutę, į kurią ryte buvo supakuoti mano pusryčiai. Atsidūrusi triukšmingoje stotyje ketinau ją išmesti artimiausioje šiukšlių dėžėje (sakyčiau, įprastas noras...), nes traukinyje šiukšliadėžių nebuvo. Tačiau nei traukinių, nei autobusų stotyje, o ir niekur aplink tiesiog neradau šiukšlių dėžės. Po ilgų paieškų paprašiau tuktuko vairuotojo sustoti itališkoje kavinėje, kurioje pravažiuodama pamačiau pirmąją (!) šiukšlių dėžę trijų kilometrų spinduliu. 

Kaip vėliau paaiškėjo, šiukšlių tvarkymas Šri Lankoje yra rimta problema, nes daugelis jų yra tiesiog... deginamos. Vos penktadalis visų atliekų yra surenkamos, nes joms surinkti infrastruktūros ir išteklių praktiškai nėra. Didžioji dalis šrilankiečių degina arba išmeta šiukšles tiesiog pakelėse. Apie žalą plėstis turbūt neverta – atviri sąvartynai teršia gruntinius ir paviršinius vandenis, o plačiai paplitęs atliekų deginimas prisideda prie atmosferos taršos ir išmeta į aplinką gausybę toksinių medžiagų, kuriomis galiausiai visi ir kvėpuojame. Liūdna, kai tokia graži šalis skęsta šiukšlių kalnuose ir jų skleidžiamuose dūmuose.
6. Natūralus detoksas nuo elektroninių prietaisų

Šri Lanka dėl palankaus klimato ir patrauklių kainų privilioja vis daugiau jaunimo (vadinamųjų „digital nomads“), kurie ne tik šėlsta vakarėliuose, bet ir dirba nuotoliniu būdu. Tačiau darbo diena gali netrukus sutrumpėti, jeigu vidurdienį visame miestelyje dings elektra. Septynioms valandoms... O tai reiškia, kad nebus ne tik interneto, bet ir oro kondicionieriaus, kai vidurdienį šalyje temperatūra pakyla iki +35 laipsnių. 

Deja, tai siaubingos ekonominės situacijos šalyje pasekmė. Nors valdžia žada, kad šie sutrikimai netrukus baigsis, žiniasklaidos antraštės skalambija, kad čia tik pradžia – šiuo metu Šri Lanka išgyvena vieną didžiausių finansinių krizių nuo nepriklausomybės pradžios. Pastarąjį mėnesį maisto kainos smarkiai išaugo, trūksta būtiniausių prekių, o labiausiai – degalų. Būtent jų trūkumas lemia elektros tiekimo trukdžius – Šri Lanka tiesiog nebeturi kuro, kuris gamintų elektrą. 

Skamba paradoksaliai – šalis, esanti prie pat pusiaujo, galėtų visą savo elektrą pasigaminti iš saulės, tačiau yra visiškai priklausoma nuo iškastinio kuro... Rodos, laukia neišvengiamas perversmas arba bankrotas. 
7. Vieta, kur verta išbandyti ajurvedos procedūras

Jeigu kas man leistų nuspėti ateitį, siūlyčiau įsidėmėti žodį „ajurveda“ – tai medicinos kryptis, kurios link vis labiau žengs mūsų visuomenė. 5 tūkst. metų istoriją skaičiuojanti holistinė medicinos sistema, Indijoje bei Šri Lankoje vis dar plačiai taikoma iki pat šių dienų. Ajurvedos požiūris kitoks nei mums įprastos Vakarų medicinos. Ja nesiekiama gydyti ligos simptomų, atvirkščiai – didžiausias dėmesys skiriamas ligų prevencijai. Pastaruoju metu, gyvenant itin neramiais laikais, ajurveda, kartu su jogos ir meditacijos praktikomis, išgyvena tikrą atgimimą. 

Šri Lanka – puiki vieta išbandyti ajurvedą. Šalyje itin populiarios ajurvedos programos, apimančios gyvenimo būdo, mitybos, jogos ir meditacijos metodus, padedančius ne tik išvalyti organizmą, atjauninti odą, bet ir nuraminti mintis. Tai pagrindinis aspektas, dėl kurio į Šri Lanką sugrįžčiau ir vėl.
8. Septynios valandos traukiniu – misija įmanoma

Spalvingi traukiniai, skrodžiantys nesibaigiančias Šri Lankos arbatos plantacijas, – viena įdomiausių patirčių, kurią dovanoja ši egzotiška šalis. Prieš pusantro šimto metų traukiniais iš Šri Lankos kalnų į sostinę buvo gabenamos prekės, skirtos eksportui. Šiandien šis maršrutas gyvybiškai svarbus vidaus transportui ir yra vienas pigiausių būdų keliauti po šalį. Šri Lankoje traukiniais važiavome dešimtis kartų ir praleidome juose valandų valandas. Sėdėdavome išlindę pro važiuojančio traukinio duris, kartais saugodami kojas, kad neatsimuštų į pavojingai arti esančius stulpus ar vietinių namus!  

Stebėdavome vaizdą pro langą tarsi filmą – čia pat, prie traukinio bėgių, verda gyvenimas. Kaimo moteriškės gamina valgį, arbatos plantacijose pluša darbininkai, į mokyklą ruošiasi baltomis uniformomis pasipuošę mažamečiai, saulei leidžiantis meditacijos praktikoms rengiasi budistų vienuoliai... Anksčiau neįsivaizdavau, kaip įmanoma septynias valandas žiūrėti pro langą, pamiršus apie išmanųjį telefoną. Pasirodo, Šri Lankoje tai visai paprasta!
9. Britiška arbatėlė 

Šri Lankos kalnuose yra toks miestelis Nuvara Ilaja. Jame jautiesi kaip teminiame atrakcionų parke arba filme „Trumeno šou“, kur viskas sukurta specialiai tau ir kažkaip dirbtinai įsipaišo Šri Lankos tikrovėje. Prabangūs kolonijiniai viešbučiai, kazino ir restoranai, meniu siūlantys britišką popiečio arbatėlę, preciziškai sutvarkyti vešlūs parkai ir spalvingi gėlynai, net ir atšiauresnis klimatas bei dažnas lietus – kažkur girdėta? Ne, jūs ne kokiame Londono priemiestyje, o tiesiog Šri Lankos kalnuose.  

Šiai nedidelei salai Indijos vandenyne teko pabuvoti Portugalijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos kolonija. Visos trys šalys paliko gilų pėdsaką salos kultūroje, tačiau Didžiosios Britanijos įtaka pastebima labiausiai. Vienas labiausiai nustebinusių britiškos aristokratijos palikimo aspektų – kriketas. Jeigu Pietų Amerikoje gyvenimas neįsivaizduojamas be futbolo, tai šrilankiečių kraujyje įaugęs kriketas, kuris čia kur kas populiaresnis negu kilmės šalyje. Kai būsite Šri Lankoje, būtinai sudalyvaukite kriketo varžybose ir pajauskite, kokios emocijos verda ganėtinai kuklių šrilankiečių kraujyje. 
10. Nauja kavos banga

Skaniausią kavos puodelį savo gyvenime ragavau būtent Šri Lankoje. Žinau, skamba kiek dramatiškai ir truputį šališkai. Tačiau randu tam ir logišką paaiškinimą – beveik visą kelionę kavos Šri Lankoje negėriau, nes daugelyje miestelių ir kaimelių jos nėra. Todėl mano gomurys taip išsiilgo to švelnaus rūgštumo, kad, gavus tikrai geros kavos gurkšnį, visi skonio receptoriai kaipmat ėmė sproginėti. 

Tai nutiko sostinėje Kolombe, kur jaukioje „Seed“ kavinukėje pagaliau išdrįsau užsisakyti espreso makiato. Kaip žinia, Šri Lankoje visi geria arbatą, kava čia yra geriausiu atveju tirpi ir labai prasta. Na, bet daviau jai šansą... ir ji buvo absoliučiai nuostabi. 

Pasidomėjusi apie Šri Lankos kavą daugiau, likau maloniai nustebinta. Ar žinojote, kad šiandien kava konkuruoja su arbata kaip viena didžiausių šalies eksporto prekių? Ir kad Šri Lanka yra viena iš geriausių nišinės (angl. specialty) kavos gamintojų pasaulyje? Aš irgi nežinojau. Pasirodo, vėluojanti specializuotų kavinių mada šalies sostinę Kolombą jau pasivijo. Tik skirtumas tas, kad, priešingai nei daugelis Vakarų sostinių, Šri Lanka iš tiesų turi gilias kavos auginimo tradicijas. XIX a. Ceilonas buvo vienas pagrindinių kavos eksportuotojų pasaulyje, tačiau plantacijos ėmė nykti dėl parazitinių ligų, o jas pamažu pakeitė arbatmedžiai. Panašu, kad Šri Lanka grįžta prieš savo šaknų ir nuo šiol ją galite įtraukti į savo lankytinų vietų sąrašą ne tik dėl nuostabios gamtos, gardaus maisto, bet ir dėl puikios kavos!

Jeigu svarstote apie kelionę į Šri lanką ir turite klausimų, mielai jums pagelbėsiu, brūkštelkite @agne_kalinkaite.
Parašyti