Kaip atrodo Islandija? Kelionės

Spalio 17, 2021. tekstas: Ieva Šeibelytė, nuotraukos: Kipras Štreimikis
Ugnis, oras, žemė, vanduo ir erdvė – ne tik penki fiziniai elementai, bet ir stichijos, formuojančios Islandiją. Kas kelis šimtus metrų besikeičiantis klimatas ir gamtos vaizdai, kiekviename žingsnyje įstabūs kraštovaizdžiai – tokia ši sala.
Ranka pasiekiami ledynai ir deimantais žėrintis paplūdimys

Masyvūs ledynai sudaro net 11 proc. Islandijos ploto. Galima pamanyti, kad prie jų patekti ar net prisiliesti sunku, tačiau iš tiesų taip nėra. Vos kelios minutės smėlėtu taku nuo automobilių stovėjimo aikštelės – ir pasigirsta traškesys ir spragsėjimas, o oras ima vėsti. Pasiekus kalnų ežerą, norisi traukti fotoaparatą ir įamžinti šį nuolat besikeičiantį vaizdą. Žydras gėlas vanduo, tarsi tamsiu rašalu nutaškytos baltos ledynų nuolaužos ir apgaulingi dangaus atspindžiai vandenyje užburia – norisi kiekvieną detalę tyrinėti tarsi paveikslą. Maži juodi taškeliai vandenyje, iš pažiūros tarsi nugludinti akmenukai, pasirodo esą lėtai ir tingiai plaukiojantys ruoniai, kuriuos nejučia pradedi stebėti tarsi vaikas, o jų nerangus plaukimas kelia šypseną.

Nuo Jokulaurslouno ledynų paėjęs nedidelį akmenuotą kelio ruožą palei įlanką, patenki į vieną gražiausių pasaulyje Deimantinį paplūdimį. Vos jį išvydęs supranti, kodėl jis taip vadinasi. Baltų bangų skalaujamos ledynų nuolaužos gludinamos ir šlifuojamos vandens srovės ir juodo smėlio, tadkrante atrodo kaip dosniai pažirę deimantai. Atvažiavus auksinę valandą, tai atrodė kaip rojus Žemėje.
Skirtingai susiformavę kriokliai

Kriokliai – gamtos stebuklas, kuriuo islandai labai didžiuojasi. Net visai sutemus galima tolumoje pamatyti apšviestą krioklį, o vos atsidarius važiuojančio automobilio langą – išgirsti jo galingą šniokštimą. Islandija turi daugiau nei dešimt tūkstančių krioklių – grožiu ir stiprybe jie lenkia vienas kitą. Krioklius formuoja ir maitina vandenynai, ledynai ir lietus, o nuo jų neatsiejamas reginys –šalia savo spalvotą arką išlenkusios vaivorykštės. Vis dėlto negali sakyti, kad pamačius n-tąjį krioklį šis gamtos reiškinys tampa įprastas, nes jie visi užburia savo įvairove: vienas atrodo didingiausias, kitas – aukščiausias, trečias – plačiausias... 

Pirmasis pamatytas Seljalandsfosas sužavėjo galimybe apeiti aplink – vandens srovė tiesiog krenta žemyn nuo olos iškyšulio. Ikiantrojo Svartifoso teko apie valandą palipti, bet jį pasiekus ir pamačius, kaip dailiai krioklys aplipęs bazaltu tarsi grafitiniais pieštukais, visi žingsniai tiesiog pasimiršo. Savo didybe pavergė Detifoso krioklys, didžiausias ne tik Islandijoje, bet ir visoje Europoje. Apsilankymas prie jo kelia visokeriopus jausmus, nes vieną sekundę gali būti baisu, o kitą – nepaprastai gražu. Stovėdamas šalia šios didžiulės įgriuvos ir stebėdamas itin greitai į jos ertmę srūvantį vandenį, pasijauti tikrai labai nedidele šio pasaulio dalimi, tačiau pozityvumą greit sugrąžina vėl sužibusi milžiniška vaivorykštė.
Nors dauguma nuotraukų ir vaizdo įrašų pasakoja apie neaprėpiamą gamtos grožį ir vienatvę, pastarąjį dešimtmetį turizmas Islandijoje tiesiog sprogte sprogsta. Anksčiau žavėję vaizdai su atšiaurios gamtos peizažais tampa vis retesni. Norint pamatyti daugelį objektų visai be žmonių, siūloma ten vykti anksti ryte. 

Visa istorija apie draugų kelionę ir kvapą gniaužiančios nuotraukos – rugsėjo el. žurnale.
Parašyti