Kava iš mėgintuvėlio? Maistas

Rugsėjo 2, 2022. tekstas: Gabija Morkūnaitė, nuotraukos: Unsplash
Kava jau seniai yra tapusi neatsiejama miestietiško gyvenimo kultūros dalimi. Jau kone kiekvienas savo namuose turime bent vieną specialų prietaisėlį ir mėgstamą kavos paruošimo būdą, be kurių negalėtume ne tik dirbti, bet ir gyventi. 

Ši romantika turi savo kainą. Jau 2020-aisiais pasaulinė kavos rinka buvo verta daugiau nei milijardo dolerių. Taigi nenuostabu, jog visame pasaulyje kasmet augantis kavos suvartojimas pradeda kelti ekologinių dilemų. Nuolat didėjant žemės, reikalingos kavos kultūrų auginimui, plotams, iškertama vis daugiau medžių, o gamybos procesas sukelia lokalią vandens taršą. Nepamirškime, jog ir klimato kaita žada globalius seisminius pokyčius žemdirbystėje – ne išimtis ir kavos auginimas. Didžiausia grėsmė kyla retoms ir prabangioms kavos rūšims, augančioms tokiose šalyse kaip Etiopija. Visos šios priežastys verčia kavos augintojus ir verslininkus galvoti apie ateities alternatyvas. Viena tokių, pasirodo, yra laboratorijoje išauginta kava. Mokslininkai jau geba dirbtiniu būdu išauginti gyvūninės ir augalinės kilmės biomasę, tad tokiu būdu išauginta kava net neskamba kaip ypatingas iššūkis mokslui. Vis dėlto žinant, koks didelių laiko ir finansinių išteklių reikalaujantis yra šis procesas, išlieka klausimas – ar galutinis produktas bus prieinamas eiliniam vartotojui ir jo kasdieniams poreikiams?

Tai ką gi teks daryti, kol technologijos dar labiau pažengs į priekį ir atpigs? Anksčiau minėti neigiami klimato kaitos padariniai žada atverti ir naujas galimybes. Viena iš jų – besikeičianti kavos auginimo geografija. Kol kavos auginimu garsėjančiose šalyse klimatas pamažu darosi per karštas, šiauresnėse vietovėse jis darosi vis palankesnis. Belieka tik paspėlioti, ar greičiau teks paragauti kavos, užaugintos laboratorijoje ar Lietuvoje? Nei vienas iš šių variantų jau nebeskamba kaip utopija.
Belieka tik paspėlioti, ar greičiau teks paragauti kavos, užaugintos laboratorijoje ar Lietuvoje?
Parašyti