Kur pusryčiauti Vilniuje? 10 naujų ir negirdėtų vietų gidas Maistas

Vasario 16, 2023. tekstas: Agnė Kalinkaitė (@agne_kalinkaite)
Pastaraisiais metais pusryčių kultūra Vilniuje tiesiog sprogo. Po glūdaus karantino nuo naminių kiaušinienių pavargę miestiečiai užplūdo pusryčių restoranus, kur savaitgaliais gauti staliuką tapo misija neįmanoma. Panašu, kad ši tendencija padiktavo ir ženkliai išaugusią pusryčius tiekiančių kavinių pasiūlą. Ir ne, mes nekalbame tik apie Benedikto kiaušinius ar avokado skrebučius. Šiandien Vilniaus vėlyvųjų pusryčių žemėlapis nusidažė ryškesnėmis spalvomis: nuo korėjietiškos virtuvės iki ispaniškųjų „desayuno“, nuo Artimųjų Rytų egzotikos iki itališkos elegancijos – pasirinkimas plečiasi tiesiog akyse. 

Tad ką vertėtų paragauti šią žiemą? Jeigu sunku sugalvoti, paruošėme jums išsamų pusryčių vietų sąrašą. Tiesa, jame nerasite šio žanro šventosios trejybės – „Backstage Cage“, „Taste Map“ ar „Druska Miltai Vanduo“. Jūs turbūt ir taip juos žinote. Ir taip, ten puiku. 

Tačiau šiandien mes pateikiame jums naujų ar mažai girdėtų vietų rekomendacijas, kur vis dar galite patirti atradimo džiaugsmą ir išbandyti naujus skonius.  
Naujamiesčio gyventojai turbūt pastebėjo, kad visai neseniai „Bali Wood Cafe“, dar žinoma „Kavos ir Vinilo“ pavadinimu, pakeitė savo rūbą ir šiandien ten įsikūrusi bene madingiausia Vilniaus azijietiškų vėlyvųjų pusryčių vieta – „Tamago“. Trijų merginų puoselėjamas restoranėlis jau sulaukė daugybės pagyrų: nuo kiečiausių japoniško ir korėjietiško maisto entuziastų iki maisto kritikų – komplimentų šiai vietai negaili niekas. 

Kodėl verta išbandyti? Jeigu mėgstate namų stiliaus maistą „kaip pas močiutę“, nenusivilsite. Tiesa, močiutė šįsyk bus ne iš kokio Antazavės kaimo Lietuvoje, o iš Pietų Korėjos ar Japonijos glūdumų – toks ir buvo kavinės kūrėjų sumanymas. Šalia išpuoselėtų ir prabangių japoniškų restoranų, „Tamago“ siekia būti sielą bei širdį maitinančio ir šildančio maisto vieta. 

Ką ragauti? Meniu keičiasi sezoniškai, tačiau šiuo metu verta paragauti japoniško sukto omleto „tamagoyaki“ su pasirenkamais priedais kaip kimči ar lašiša. Kitas būtinas patiekalas – purūs blyneliai, kuriuos galite ragauti saldžius su kondensuotu rožių pienu ir mačia arba sūrius su traškia šonine ir miso sviestu. 

Kur? Mindaugo g. 16 

Kada? Savaitgaliais 11–16 val.

Poros iš Baltarusijos – Sergėjaus ir Aleksandros – įkurtas miniatiūrinis restoranas Vilniuje gyvuoja trumpiau nei metus, tačiau jau spėjo suburti savo gerbėjų ratą. Nors didžioji dalis restorano lankytojų – vietinė baltarusių bendruomenė, barščių ar koldūnų čia neieškokite – restoranas skandinavišku pavadinimu serviruoja modernią europietišką virtuvę, kurios meniu keičiasi sezoniškai. Instagrameriams čia irgi patiks – atvira virtuvė leidžia stebėti visą gaminimo procesą ir besisukančių šefų meistriškumą gyvai. 

Kodėl verta išbandyti? Jeigu mėgstate tradicinius pusryčių patiekalus, tačiau įprastas kruasanų skonis pabodęs, „Lagom“ serviruoja populiariausių patiekalų alternatyvas, suteikdami jiems savo cinkelio. Štai kruasanas patiekiamas su mėtomis pagardintu ožkų sūriu, prancūziškas skrebutis kepamas su persimonais, o košė – ne kokia tai „overnight oats“, o mūsuose labiau pažįstama grikių su grybais. 

Ką ragauti? Restorano populiariausiųjų gretose rikiuojasi trijų sūrių sumuštinis, kurį savininkai rekomenduoja pagardinti ir itališku mortadelos kumpiu. Taip pat populiarus pasirinkimas – kruasanas su lašiša, mėtų „Chavroux“ sūriu ir kiaušiniene. Ir, žinoma, dideli „Lagom“ pusryčiai – angliškų pusryčių interpretacija. 

Kur? Visų Šventųjų g. 7 

Kada? Savaitgaliais 10–15:30 val.
Tylioje Vilniaus senamiesčio gatvėje įsikūręs restoranas „Gloria“ duris atvėrė praėjusį rudenį, tačiau vis dar yra retai sutinkamas Vilniaus vėlyvųjų pusryčių žemėlapyje. Šios vietos išskirtinumas – meniu keičiasi kas aštuonias savaites, priklausomai nuo sezono, siūlant svečiams skirtingų šalių skonių keliones – nuo Tel Avivo iki Italijos. 

Kodėl verta išbandyti? Verta, jeigu ieškote labiau rafinuotos ir klasikinės vietos pusryčiams, kuriuose derės ikrai ir taurė putojančio. Be to, vietos šeimininkai teigia, kad produktų kokybė čia groja pirmuoju smuiku: duona, kiaušiniai ar daržovės įsigyjami pas vietinius ūkininkus arba ekologiškose parduotuvėse. 

Ką ragauti? Vienareikšmiškai – eršketo ikrų. Lietiniai su šiuo delikatesu – tai restorano vizitinė kortelė. Ši vieta Lietuvoje atstovauja „Athilus“ ikrams – tai ferma Vokietijoje, kur eršketai auginami. Savininkai teigia, kad šiuo delikatesu galima mėgautis tik „Gloria“ restorane ir niekur kitur tokių ikrų nerasite. Kitas populiarus pasirinkimas – šakšuka. Nors daugelis restorano patiekalų nuolat kinta, šis patiekalas jau pusę metų įsitvirtinęs restorano meniu, nes būtent dėl jo sugrįžta dalis klientų. 

Kur? Ligoninės g. 5 

Kada? Savaitgaliais vėlyvieji pusryčiai 11:30–16 val.
Naujamiestis turi naują traukos objektą – „Demoloftas“ puse lūpų jau vadinamas madingiausia renginių vieta, suburiančia Vilniaus hipsterių bendruomenę. Tačiau naujai atgimusios sovietinės gamyklos patalpose ne mažiau akį traukia ne tik išskirtinis interjeras, bet ir puikus vėlyvųjų pusryčių meniu. Tiesa, jis keičiasi kas mėnesį, taip išlaikant aktualumą ir suteikiant svečiams galimybę kas kartą atrasti naujų ir kartais nestandartinių vėlyvųjų pusryčių patiekalų. „Demolofte“ jau buvo galima pragauti ispaniškos ir prancūziškos virtuvės, taip pat vadinamojo „comfort food“ vėlyvuosius pusryčius, o štai gruodį svečių lauks šventinės tematikos patiekalai. 

Kodėl verta išbandyti? Vietos įkūrėjai tikina „Demolofte“ gaminantys tai, kas džiugina juos pačius, – kuriantys tokią vietą, kokios svečiais patys norėtų būti. Todėl ir meniu yra trumpas, susideda vos iš penkių pozicijų, visą dėmesį sutelkiant į kokybę, o ne patiekalų kiekį. 

Ką ragauti? Žiemos mėnesio vėlyvųjų pusryčių tema – šventės, todėl lankytojams iš svetur „Demoloftas“ rekomenduoja paragauti lietuviškos silkės, o vietiniams – pasimėgauti saliero ar lietuviškos kiaulienos papilvės kepsniu. 

Kur? T. Ševčenkos g. 16A. 

Kada? Savaitgaliais vėlyvieji pusryčiai 10–16 val.
Baltarusijoje įkurti kavos skrudinimo namai „Kitchen Coffee“ tapo pirmuoju rūšinės kavos prekiniu ženklu kaimyninėje šalyje. Lietuva – jų pirmasis plėtros laiptelis svetur. Žodis „virtuvė“ pavadinime atsirado neatsitiktinai – būtent daugiabučio virtuvėje gimė šio prekinio ženklo istorija, kur mažais kiekiais pradėta skrudinti rūšinė kava. Anot įkūrėjų, tuo metu tai nebuvo pati geriausia jų ragauta kava, tačiau po ilgų paieškų šiandien „Kitchen Coffee“ kavą pamėgo ne tik Baltarusijos, bet ir Lietuvos gurmanai. 

Kodėl verta išbandyti? Jeigu ieškote jaukios kavinaitės, kuri pasislėpusi toliau nuo pagrindinių gatvių, kurios interjere vis dar dominuoja senamiesčio autentika, o meniu – puiki kava ir klasikiniai patiekalai, toliau ieškoti nereikia, radote geriausią variantą. Tos senos medinės grindys, daug augalų ir didžiuliai langai, pro kuriuos rytais taip jaukiai šviečia saulė... 

Ką ragauti? Patys savininkai teigia serviruojantys visų mėgstamus ir mylimus pusryčių patiekalus – nuo šakšukos iki Benedikto kiaušinių. Pagyrų negailima bulvinių blynų vafliams bei jų pačių gamybos desertams. Be abejo, taip pat labai verta paragauti kavos, kuria šios vietos savininkai ypač didžiuojasi. 

Kur? Šv. Mykolo g. 4 

Kada? Kasdien 9–17 val.
Sapiegų parko pakraštyje įsikūrusi „Miesto laboratorija“ garsėja kaip tvarus ir aplinkai draugiškas bendruomenės centras. Tačiau dar mažai kas žino, kad ši vieta savaitgaliais kviečia vėlyvųjų pusryčių, kurie jau tapo neatsiejama bendruomenės narių kasdienybės dalimi. Draugiška visai šeimai ir augintiniams atmosfera, antrinio dizaino interjeras ir jausmas „kaip namuose“ kviečia sugrįžti čia ne kartą. 

Kodėl verta išbandyti? Visų pirma – tai konceptualiai ir idėjiškai labai aiški vieta, kurios visos sudedamosios dalys kalba apie tvarumą. Pavyzdžiui, čia įsikūręs hidroponinis daržas, kur augalams nereikia žemės – viskas auga vandenyje. Jame ištisus metus auginamos salotos, žolelės ir gėlių žiedai, kurie keliauja tiesiai į klientų lėkštes. Meniu visada nedidelis, tačiau iš pačių šviežiausių ir namų gamybos ingredientų – jokių išankstinių ar šaldytų paruoštukų. Visi sultiniai, padažai ar raugintos daržovės yra ruošiamos čia pat, „Miesto laboratorijoje“. 

Ką ragauti? Pusryčių meniu nuolat keičiasi, tačiau jame visada rasite vieną kiaušinių patiekalą (pavyzdžiui, šakšuką, plaktus kiaušinius, turkišką kiaušinienę ir pan.), pilną dubenį ar kitą sotų patiekalą (vegetariška ir visavalgiška opcija) ir, galiausiai, purius blynelius su trintomis braškėmis ar kitu pagardu. Įkūrėjai teigia, kad dėl šių blynelių sugrįžta daugelis klientų, todėl jie tiesiog privalo būti meniu. 

Kur? Antakalnio g. 17-13 korpusas.
Kada? Vėlyvieji pusryčiai kiekvieną savaitgalį 10–16 val.
Tai, ko gero, seniausiai veikianti vieta mano sąraše, tačiau 2021 m. ji atsidarė po renovacijos ir šiandien džiugina ne tik didesne erdve, bet ir plačiu patiekalų ir kepinių asortimentu. Tiesa, kai draugams pasakoju apie ten rastą nuostabų humusą ar babaganušą, daugelis tik kraipo galvas – o ten ką nors daugiau nei beigelius pardavinėja? O, brangieji, kiek daug jūs prarandate! Čia sumaniai susipynęs litvakų kulinarinis paveldas ir šiuolaikinė Izraelio virtuvė. 

Kodėl verta išbandyti? Nes kepiniai čia puikūs. Beigeliai tokie, kokie turi būti: išorėje vos traškūs, viduje minkšti, tačiau ne per daug oriniai, pagardinti puikiais prieskoniais. Įdarų pasirinkimas taip pat nenuvils – ragaukite su kiaušinių salotomis, humusu, kreminiu sūriu ir lašiša. 

Ką ragauti? Turbūt nenuostabu, kad beigelių krautuvėlėje reikia ragauti beigelius. Bet mano asmeniniai favoritai – tai humusas ir babaganušas. Juos galima įsigyti tiesiog išsinešimui. Ir jie puikiai tinka su ką tik keptais – taip, atspėjote – beigeliais. 

Kur? Pylimo g. 4 

Kada? Savaitgaliais 10–16 val.
Pirmą kartą šį restoraną pamačiau „TikTok“ socialiniame tinkle, kur ispanakalbis Fabianas Sanchezas demonstravo auditorijai seilę varvinančius traškius skrebučius, minkštutes empanadas ir namines čiuras. Vėliau, atlikus išsamesnę analizę, paaiškėjo, kad „La Pepa“ patiko ne tik Fabianui – „Google Maps“ restoranas didžiuojasi solidžiu 4.9 įvertinimu iš beveik 900 lankytojų. Panašu, kad daugelį šiame restorane labiausiai žavi pats jo įkūrėjas – iš Madrido į Lietuvą atkeliavęs Pedro, kuris didžiuojasi, kad lankytojai jo restorane jaučiasi kaip vyro gimtojoje Ispanijoje. „La Pepa“ Pedro sukasi vienas, todėl rezervuotis staliuką būtina iš anksto. 

Kodėl verta išbandyti? Nes tokio koncepto vietų Vilniuje reikėtų su žiburiu paieškoti. Vienas žmogus-orkestras sudėjo į šį restoraną visą savo širdį ir žinias. 

Ką ragauti? Ispanišką pusryčių klasiką – „tortilla de patata“ arba tiesiog ispanišką omletą. Taip pat šeimininkas kviečia išbandyti ispanišką tradiciją „Ir al Vermut“. Maždaug vidurdienį ispanai traukia į kavines pasimėgauti taure vermuto, šalia derindami „banderilla“ – marinuotas daržoves. Kartu Pedro kviečia išbandyti ir tipinį katalonišką patiekalą pavadinimu „Escalivada“. Tai keptos daržovės su česnakiniu alyvuogių aliejumi ir riešutais, patiekiamos su namine duona. 

Kur? Dainavos g. 6 

Kada? Pusryčiai 7–10 val. Vėlyvieji pusryčiai 11–13 val. Vermuto valandėlė prasideda 12 val.

Aš nesuprantu, kaip įmanoma daryti tiek dalykų ir visus daryti gerai. Nuo šakšukos, krosnyje keptos pitos iki picos ir humuso – pitarija „Fire Place“ sekasi tiesiog viskas. O kur dar žavinga vieta su senais mediniais langais ir malonia nuo malkinės krosnies sklindančia šiluma... Kai Pitarija „Fire Place“ atsidarė Šeimyniškių gatvėje, čia modernaus ir prabangaus daugiabučių ir verslo centrų rajono dar nebuvo. Daug kas gūžčiojo pečiais, ar tokia vieta pasiteisins. Tačiau panašu, kad pasiteisino su kaupu, – pitarija jau turi nemažą savo nuožmių gerbėjų sąrašą. O jeigu buvote čia seniai, verta užsukti paragauti naujienų – nuostabios kiaušinienės su jautienos faršu ar azerbaidžanietiškų „gutab“ bandelių su jautienos ar fetos sūrio įdaru. 

Kodėl verta išbandyti? Visi patiekalai, net ir kiaušinienės mini keptuvėlėse, kepami restoranėlyje esančioje malkinėje krosnyje. Visos kepinių tešlos brandinamos ir čia pat minkomos rankomis. 

Ką ragauti? Populiariausias patiekalas – tai šakšuka, kurią, pitarijos savininkų tikinimu, Vilniuje jie pradėjo gaminti pirmieji. Žmonės kalba, kad skanesnės mieste nerasi... Taip pat verta ragauti pitas, humusą ar net morkų salotas, kurios čia visada puikios. 

Kur? Šeimyniškių g. 17 

Kada? Tas pats meniu galioja visą dieną. Šeštadieniais 7–21 val., sekmadieniais 9–19 val.
Vilniui labai reikėjo tokios kepyklos. Na, gal tiksliau, man labai trūko tokios kepyklos, kur dominuotų ne tik prancūziška klasika, bet ir rytietiški skoniai. „Petra“ – jordanietiška kepykla, kurioje sutiksite ne tik firminių šio krašto kepinių, pavyzdžiui, picas primenančių „Manakish“ ar laivelių „Fatayer“, bet ir šilkinio humuso, falafelių bei žiemą labai sušildančių sriubų. 

Kodėl verta išbandyti? Už prekystalio dirbantis pats vietos šeimininkas iš Jordanijos stengiasi, kad viskas iki menkiausių detalių patenkintų pirkėjo lūkesčius. Todėl jeigu neįsivaizduojate savo pusryčių be kepinių, bet norite išbandyti naujų skonių, „Petra“ bus geriausias pasirinkimas. 

Ką ragauti? Specialaus pusryčių meniu čia nėra, tačiau jiems puikiai tinkamų patiekalų – nors vežimu vežk. Populiariausi ankstyviems savaitgalio rytams čia kepiniai, pavyzdžiui, laiveliai „Fatayer“ arba užtepėlės su ką tik iš krosnies ištraukta garuojančia pita. O jeigu atkeliausite rimčiau išalkę, paragaukite traškių ir visada šviežių falafelių. Humusas, kuris visada gaminamas šviežiai, jūsų taip pat nenuvils. Pusryčių puotą galite užbaigti naminiais desertais – švelniomis bandelėmis su datulėmis ar sūriu, vietoje gaminta baklava. Taip pat šeimininkas kviečia paragauti autentiškos kavos su kardamonu. 

Kur? Kalvarijų g. 59. 

Kada? Šeštadieniais 11–19 val., sekmadieniais 11–16 val.
Parašyti
Ruta
2023-03-17 08:14
Ar šių dienų kontekste nėra kiek neatsakinga reklamuoti baltarusiško tinklo kavinių? Ypač turint omenyje, kad jos aiškiai neišreiškia požiūrio į karą Ukrainoje.