Pamatinės vertybės Mada

Spalio 30, 2022. tekstas: Mantė Jaruševičiūtė, nuotraukos: Lina Jushke
Savo mados bei estetikos jausmo kelionę pradėjusi dar paauglystėje, teisininkė, tinklalaidės „Dar tos čia“ bendraįkūrėja Aistė Kabašinskaitė stiliuje, kaip ir gyvenime, brangina pamatines vertybes. Juk tikrumas, nuoširdumas, kokybė vietoj kiekybės ir yra tie dalykai, kurie niekada neišeis iš mados.

Būdama jaunesnė ir ieškodama savito stiliaus, bandydavau įvairiausias mados tendencijas, pirkdavau daug drabužių ir taip prisidėdavau prie perdėto vartojimo, nors galiausiai sugrįždavau prie tų pačių, man patinkančių derinių. Supratusi, kad bereikalingai kaupti drabužius yra neetiška ir labai netvaru, nusprendžiau kardinaliai išvalyti savo spintą. Tad pasitinku šią vasarą su daug pokyčių spintoje ir su žymiai mažiau drabužių – tik su tais, kuriuos labai myliu, saugau ir iš tiesų dėviu. Jie nedulka mano spintoje. Manau, kad atradus savo spintos kapsulę, drabužius, kuriuos gali derinti tarpusavyje, turėti jų daug tiesiog nebetenka prasmės. 

Šiuo metu man labai nepatinka, kad mados nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose skatina besaikį vartotojiškumą. Jie specialiai perka drabužius dėl turinio, tarkime, tik vienos spalvos derinį tam vienam įrašui, iš greitosios mados prekės ženklų. Tai matant man pasidaro liūdna. 

Atsidūrusi kitoje barikadų pusėje pamačiau, kokia yra viešų žmonių pasaulio virtuvė. Reikia suvokti, kad socialiniai tinklai yra skirti ne tik viešinti savo gyvenimą, bet ir kuruoti turinį pagal tai, kokie reklaminiai užsakymai gaunami. Tai reikalauja daug strateguoti: tarkime, nuo to, kaip pateiksi save, savo šeimą ar santykius, priklausys, kokius reklaminius užsakymus gausi. Socialiniai tinklai yra kaip ir bet kuris kitas verslas, tik šiame pardavinėji save. Tai, ką ten matome, išgaunama skirtinga kaina ir tikrai ne viskas yra nuoširdu ar tikra. Aš pati to daryti nemoku. (Juokiasi.) Esu gana tiesmuka ir jei kas nors mane erzina, galiu nepagalvojusi taip ir pasakyti. Pati stengiuosi rodyti ne per daug savo asmeninio gyvenimo, didelę dalį jo pasilieku sau.

Kalbant apie asmeninį stilių, man svarbu, kad jis nereikalautų daug pastangų. Man patinka patogūs drabužiai, niekada nestoviu prie veidrodžio valandą ieškodama tobulo įvaizdžio. Šiuo metu esu įkvėpta devyniasdešimtųjų minimalizmo: man labai patinka tuo metu vyravę „Calvin Klein“, „Prada“ įvaizdžiai. Stengiuosi ir pati taip rengtis, pastebiu, kad ir mada juda į tą pusę. 

Mėgstu klasikinius, laikui nepavaldžius rūbus, sportinio stiliaus detales, tokias kaip džinsai ar sportbačiai. Vis dėlto kartais, kai yra proga, nevengiu apsirengti seksualiai. Gali pasirodyti, kad kasdienybėje aš netgi slepiu savo figūrą, bet kai noriu, parodau ir tą fatališkąją savo pusę. (Juokiasi.) Ypač atostogų metu. Kartais atrodo, kad užsienyje apskritai jaučiuosi laisvesnė nei Lietuvoje. Dėl nuolatinės kritikos iš aplinkos mūsų moterys dar šiek tiek per daug užsisklendusios ir bijo būti drąsesnės tiek mados, tiek kitais klausimais. 

Visada mylėjau „oversize“ tipo švarkus. Tai – mano išskirtinumas. Juos lengva derinti tiek dienai, tiek vakarui – pakanka pakeisti batelius. Taip pat labai pamėgau vintažinius švarkus, kurių galima rasti „Humanoje“, „Vinted“ arba „Vestiare Collective“. Mano spintoje gausu įvairių marškinėlių, padidintų marškinių, megztinių, o dabar drabužinę papildė ir daug klasikinių kostiuminio stiliaus kelnių. Anksčiau tokių vengiau: galvojau, kad jos man netinka dėl figūros. Bėgant metams, bandant ir eksperimentuojant iš tiesų imi suprasti, kas tau tinka, o kas ne. Tad dabar prie tokių kelnių derinu siaurus marškinėlius be rankovių – taip išlaikomos proporcijos ir įvaizdis atrodo puikiai. Taip pat patinka įvairūs sportbačiai – šiuo metu bandau nugriebti „Adidas“ Samba sportinius batelius, jie tinka prie visko! 

Apskritai, man labiau patinka šaltojo laikotarpio įvaizdžiai. Kadangi labai mėgstu sluoksniuoti drabužius, dievinu klasikinius lietpalčius bei paltus. Jų turiu gana nemažai, tačiau stengiuosi į tokius drabužius investuoti, kad galėčiau juos dėvėti daugelį metų. Kad ir kaip nuvalkiotai skambėtų, tikiu, kad ypač šių dienų kontekste svarbu suvokti, jog geriau investuoti į vieną daiktą, kurį dėvėsi daugybę sezonų, nei dešimtis kitų, kurie nusitrins po pirmojo skalbimo. Remdamasi tuo pačiu principu ėmiau investuoti į akinius nuo saulės, rankines bei diržus. 

Kalbant apie rankines, šiuo metu vis dar nerandu, kas man patinka! Turiu keletą dizainerių rankinių, tačiau jei nesidomi mada, net nežinosi, kad jos kurtos dizainerio. Nežinau kodėl, tačiau rankinės su dideliais logotipais man vis dar primena „rusišką“ prabangą ir tiesiog atrodo neskoningai. 

Pati mada susidomėjau jau labai seniai, kai man buvo kokių vienuolika dvylika metų. Ėmiau domėtis, kaip kuriamos mados namų reklaminės kampanijos, nepraleisdavau progos pavartyti mados žurnalų. Daugiau sužinoti apie mados istoriją ir šio pasaulio užkulisius man padėjo pirmasis lietuviškas Deimantės Bulbenkaitės kurtas mados tinklaraštis „Mados guru“. Pamenu, kaip nekantriai laukdavau kiekvieno įrašo. Iš tikrųjų viena mano paauglystės svajonių buvo gyventi Londone ir studijuoti mados žurnalistiką. Ten nepatekau, tad pasirinkau bendrosios žurnalistikos studijas, tačiau iš tiesų norėjau ne to, todėl galiausiai baigiau teisę. (Juokiasi.) Keisti dalykai, tačiau mada viena ar kita prasme niekada neišėjo iš mano gyvenimo. 

Atrasti savo stilių man padėjo gyvenimas kitoje šalyje. Esu iš mažo miestelio: ten nebuvo daug galimybių suprasti madą ir apie ją mokytis. O Londonas buvo miestas, kuris išmokė mane, kaip galima atskleisti savo asmenybę per stilių, kokie spalvingi ir charizmatiški gali būti žmonės ir jų įvaizdžiai. Dirbau ne vienoje drabužių parduotuvėje ir tai buvo puikus mados pradžiamokslis. Ten daug sužinojau apie įvaizdžio kūrimą, skirtingus moterų figūrų tipus, spalvas, medžiagas, estetiką – galbūt šias žinias pavyks panaudoti ir praktikoje, kuriant prekės ženklą „Lunatiké studio“. (Šypsosi.) Tai mano ateities projektas, kurio neskubu paleisti. Čia esu perfekcionistė: nenoriu tiesiog naudotis savo vardu ir kurti nekokybišką produktą. Norisi viską padaryti taip, kad didžiuočiausi, ir užpildyti nišą, kurios Lietuvoje trūksta. Tikiuosi, kad pavyks. (Šypsosi.)

Anksčiau maniau, kad norint būti stilingam reikia pataikyti į nuolatos besikeičiančias mados tendencijas. Visgi svarbu suvokti, kad „stilingas“ ir „madingas“ yra dvi skirtingos sąvokos. Tam, kad būtum madingas, prireiks labai daug finansų. (Šypsosi.) O net ir įsigijęs madingiausių drabužių, būsi toks kaip visi. Stilius yra apie asmenybę – kai atrandi, kokie drabužiai, siluetai, spalvos tinka būtent tau, ką iš tikrųjų mėgsti dėvėti ir su kuo jautiesi geriausiai, viskas stoja į vietas. Stilius yra apie patį žmogų, ne apie įvaizdį. 

Kadangi stilius neatsiejamas nuo asmenybės, žmoguje vertinu nuoširdumą ir tikrumą. Pasigendu šių savybių, socialiniuose tinkluose gausu dirbtinumo. Atrodo, kad žmonės vis labiau bijo būti savimi, bandydami įtikti kitiems. Taip pat žmoguje man svarbus humoro jausmas – pati juk gyvenu su komiku. (Šypsosi.) Svarbus ir pastangų nereikalaujantis pasitikėjimas savimi. Pavyzdžiui, aš savimi pasitikiu labiausiai, kai išsiplaunu galvą. (Juokiasi.) O iš tiesų, kai tiesiog gerai jaučiuosi: esu išsimiegojusi, skaniai pavalgiusi, kai leidžiu laiką su savo artimaisiais ir iš tikrųjų dėviu tai, kas man patinka. Tada ir jaučiuosi geriausiai. Man svarbios visiškai paprastos, pamatinės vertybės – būti geram kitiems, linkėti kitam gero, ne blogo, siųsti pozityvią energiją. Kartais visa tai priimame kaip savaime suprantamus dalykus, tačiau juk tai iš tikrųjų ir yra svarbiausia. 

Kurdamos tinklalaidę „Dar tos čia“ remiamės tais pačiais principais – tikrumu ir nuoširdumu. Ėmėmės šios idėjos, nes supratome, kad Lietuvoje nėra balso, kuris galėtų kalbėti moterims be tabu. Pavyzdžiui, kad per mėnesines mums skauda ir norime ištisai verkti, kad gimdyti vaikus yra baisu, kad sudėtinga puoselėti santykius. Norėjome, kad moterys pasijustų it draugių kompanijoje – juk su draugėmis kalbi laisvai ir apie viską. Kai pradėjome šį projektą, tikėjomės mažai, tačiau labai džiaugiamės, kad moterys mus atrado. Smagu, kad pavyko parodyti, jog merginos gali būti ir draugės, ne tik konkurentės.

Pastebėjau, kad Lietuvoje moterys yra daug kritikuojamos – dėl savo griežtesnių pasisakymų, drąsesnių įvaizdžių ar dėl kūno. Buvo metas, kai pradėjau susilaukti komentarų apie savo kūną – kad esu nėščia, stora, nors pati niekada taip nesijaučiau. Niekaip nesupratau, kodėl žmonės jaučiasi galintys komentuoti mano kūną, kai pati jame jaučiuosi gerai. Kažkodėl tam tikri žmonės verčia kitus blogai jaustis ir bando ieškoti minusų ten, kur jų nė pats nematai. Man dėl to ypač pikta, todėl dažnai pasisakau figūros tema, nebijau parodyti savo kūno ir noriu, kad nebijotų ir kitos moterys. Buvo keista, kai pasidalijusi kadru su maudymosi kostiumėliu sulaukiau padėkų už drąsą ir rodomą meilę sau. Susimąsčiau, kokiuose rėmuose gyvename kaip visuomenė, kad dėkojame už drąsą tiesiog matydami žmogaus nuotrauką, kūną – mano atveju, gal kiek moteriškesnį, bet juk tai turėtų būti visiškai normalu. Todėl ir darau įvairius socialinius eksperimentus, nevengiu tokių nuotraukų. (Šypsosi.) Tikiuosi, kad situacija po truputį keisis į gera. 

Moterų draugystė ir apskritai draugystė mano gyvenime yra labai svarbi. Nors neturiu milijono draugų, juos sutinku skirtingais gyvenimo laikotarpiais ir per skirtingas gyvenimo patirtis. Mano draugystės yra ilgos, jas branginu, saugau ir vertinu. Nuostabus jausmas atrasti žmones, su kuriais gali būti savimi, atverti širdį, o pusmetį nesimatęs vis tiek jaustis taip, tarsi kalbėjaisi vakar. 
Parašyti