Pasikalbėkime! Pokalbiai

Spalio 12, 2021. nuotraukos: Lina Juciūnaitė
„Kalba yra labai svarbi. Įvardinti, įžodinti, įgarsinti tai, kas vyksta aplink ar vidiniame pasaulyje, yra reikalinga. Tik tada, kai pavadiname savo jausmus, būsenas ir patirtis, galime viltis asmeninių pokyčių, augti. Tiesa, kalbėtis – tai ne tik šnekėti, bet ir klausyti, išgirsti, būti atviram pokalbiui ir jame gimstantiems patyrimams“, pasakoja klinikinė psichologė, buriuotoja, modelis Vaida Stankutė.  Vaidos naujausio projekto „Pasikalbėk“ tikslas ‒ įkvėpti visus domėtis savo vidiniu pasauliu. 
„Mums taip trūksta žinių apie emocijas, jų svarbą ir funkcijas! Kaip dažnai girdžiu, kad žmogus nori nejausti „blogų“ emocijų, nepykti, neliūdėti... Bet juk nėra gerų ar blogų emocijų – visos emocijos mums gyvybiškai reikalingos. Jos turi kelias pagrindines funkcijas: padeda komunikuoti su aplinka ir su savimi, be to – lemia ir mūsų elgesį. Kai bijau – bėgu, kai pykstu – ginuosi, kai džiaugiuosi – elgiuosi kaip anąsyk, kai džiaugiausi. Kiekviena emocija yra svarbi ir reikalinga. Manau, kad svarbu išmokti gerbti visus savo išgyvenimus.

Taip dažnai žmonės nori nepykti! O aš taip džiaugiuosi, kai nepykstantys klientai terapijoje pradeda tai daryti. Pyktis mums padeda išlaikyti savo ribas, save apginti, atstatyti savivertę. Tai labai svarbi emocija – būtų labai pavojinga nepykti.

Svarbu atskirti emociją nuo elgesio. Emocijų, kaip ir minčių, pasirinkti negalime, tačiau VISADA galime pasirinkti, kaip elgsimės. Manau, kad tai įsisąmoninę galime daug drąsiau jausti. Juk ir mama gali labai labai pykti ant parduotuvėje rėkiančio vaiko, bet su juo elgtis švelniai, nes toks elgesys daug efektyvesnis nei tiesioginė pykčio išraiška. Jausti galime viską, tik savo veiksmus svarbu pasirinkti išmintingai ir atsakingai.“
„Nerimas yra viena dažniausių reakcijų į aplinkos dirgiklius. Jis susijęs ne su realia grėsme, o su interpretacija, kad gali nutikti kažkas grėsmingo, ir pasireiškia fiziniais simptomais –padažnėjusiu širdies ritmu, negiliu kvėpavimu, prakaitavimu, sutrikusiu virškinimu – bei nuogąstavimu dėl ateities. Pirmiausia svarbu atpažinti, kad nerimauju. Tada galima bandyti įsivardinti, kodėl (gal dėl darbo, gal dėl artimųjų sveikatos...). Įsivardijus galima pagalvoti, ką galiu pakeisti, o kas yra ne mano rankose. Jei galiu pakeisti – keičiu. Jei nuo manęs nepriklauso – galiu tik išbūti. Tokiu atveju gali padėti sportas, hobiai, meditacijos, kvėpavimo pratimai ir kiti savęs raminimo būdai.

Nerimas skatina vengti, tačiau kadangi jis kyla mūsų viduje – neturime, kur pabėgti. Tvarkytis su nerimu padeda faktai ir kritiškas žvilgsnis į realybę. Pavyzdžiui, nerimauju dėl artėjančio pristatymo. Realaus pavojaus nėra, tai tik mano interpretacijos (nepavyks sklandžiai kalbėti, pamiršiu svarbią informaciją, man užduos sudėtingų klausimų ir t. t.). Turiu sau priminti faktus: kad pristatymą darau ne pirmą kartą, tokioje situacijoje normalu nerimauti, galiu ko nors nežinoti ir vėliau atsakyti į klausimą, paprastai puikiai susitvarkau sutokiomis užduotimis ir nenutinka nieko blogo. Nerimas skatintų pabėgti ir pristatyme nedalyvauti. Būdas jį įveikti – susitikti su nerimu.“
„Suprantu, kad gyvenu burbule, kuriame kiekvienas turi savo psichoterapeutą, kuriame galima atvirai kalbėti apie emocinę sveikatą. Draugai drąsiai klausia patarimo, į ką galėtų kreiptis, o ir aš pati jau kurį laiką lankau terapiją ir drąsiai tuo dalinuosi – manau, kad psichoterapija yra viena iš didžiausių dovanų sau. Tačiau suprantu, kad taip yra anaiptol ne visur. Vienas svarbiausių „Pasikalbėk“ tikslų yra edukuoti ir parodyti, kad mes visi kartais išgyvename krizių ir mums visiems kartais reikia pagalbos. Juk susilaužę ranką patys nesigaminame gipso namuose. Kodėl su psichologiniais sunkumais dažnai bandome dorotis vieni? Psichologai, psichiatrai ir psichoterapeutai yra žmonės, kurie turi specifinių žinių ir įgūdžių, leidžiančių efektyviau ir sklandžiau tvarkytis su psichologiniais sunkumais. Tarp „Pasikalbėk“ klientų daugiausia jaunų žmonių, kurie išdrįsta prabilti apie savo sunkumus. Džiaugiuosi tuo, nes tai ir yra mūsų misija: psichologinę pagalbą padaryti prieinamesnę ir padėti jaunajai kartai vaduotis iš stigmų ir suvaržymų, įkvėpti rūpintis savimi ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus: domėtis ir daugiau suprasti apie savo vidinį pasaulį.“ 
Visas pokalbis su Vaida - rugsėjo elektroniniame žurnale.
Parašyti