Rankdarbiai – tai ne tik romantiškai praleistas laikas su virbalais Mada
Kovo 24, 2023. tekstas: Mantė Jaruševičiūtė, nuotraukos: Lina Jushke
Šalčininkuose įsikūrusios prekės ženklo „Medvilniukas“ įkūrėjos Anastazjos Ulanovskos studijos lentynose puikuojasi jos pačios megzti švelnučiai megztiniai, lengvutės suknelės ir nuostabūs pinti krepšeliai. „Net neprisimenu, kaip to išmokau, tai tiesiog mano kraujyje“, – šypteli moteris, iš vaikystės atsineštą pomėgį rankdarbiams pavertusi ir savo darbu.
– Anastazja, pamenu, jog jau prieš daug metų instagrame dalydavotės savo gražaus, lėto gyvenimo akimirkomis bei savo kurtais rankdarbiais Medvilniuko paskyroje. Kaip šios veiklos įsisuko į jūsų gyvenimą – ar gimus dukrelėms?
– Mano mama profesionali siuvėja, tad vaikystė prabėgo tarp audinių, siūlų ir sagų. Galėdavau valandų valandas tyliai sėdėti prie mamos ir žiūrėti, kaip ji dirba. Nuo mažens mokėjau siūti. O megzti, nerti, siuvinėti išmokau pati – mama to daryti nemoka. Iš tikrųjų net neprisimenu kaip – tiesiog tai yra mano kraujyje. (Šypsosi.) Net paauglystėje po vakarėlių su draugais grįžusi namo galėdavau sėsti megzti ar siuvinėti. Kūryba ir rankdarbiai buvo su manimi visada, labai tai myliu.
Įkalbėta tėvo studijavau matematiką, po to buvo darbai, namai... Gimus mergaitėms gyvenimas sulėtėjo ir aš vėl galėjau daugiau laiko skirti savo pomėgiams, buvau labai laiminga. Su didžiausiu vyro palaikymu ir padrąsinimu pradėjau pardavinėti savo rankdarbius. Tai buvo medvilninės lėlės ir zuikiai su mielais megztiniais ir siūtais drabužėliais, medvilniniai aksesuarai vaikų kambariui. Jau tada man buvo labai svarbu, kad mano kūriniai atrodytų estetiškai, stilingai ir puoštų vaikų kambarius.
– O po to mylima veikla pavirto į jūsų verslą?
– Augo mergaitės, o kartu su jomis augau ir aš. Visiškai natūraliai vaikišką asortimentą papildė rankų darbo megztiniai, po to mano mamos siūtos suknelės ir Lietuvos amatininkų pinti krepšeliai. Visada stengiuosi įsiklausyti į save ir kurti tai, kas šiuo metu patinka, todėl laikui bėgant nuo vaikiškų gaminių perėjau prie moteriškų prekių ir aksesuarų.
– Koks tai buvo kelias? Ar sudėtinga savo pomėgius paversti ir darbu?
– Iš tikrųjų galvojau, kad viskas bus daug paprasčiau... (Šypsosi.) Manau, kad kaip ir kiekviename darbe, norint pasiekti gerų rezultatų reikia daug, atkakliai ir kruopščiai dirbti. Būti pasiruošus nuolat tobulėti ir mokytis naujų, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių dalykų, pavyzdžiui, marketingo ypatumų, naujų mezgimo raštų ar instagramo gudrybių.
– Ar nepraranda tos veiklos savo žavesio, kai reikia ruošti užsakymus, o ne pasinerti į mezgimą ar siuvimą poilsiui?
– Anksčiau buvo pačių įvairiausių akimirkų. Atrodo, labai myli mezgimą, nori tuo užsiimdama ir užsidirbti, bet kai bandai būti mezgėja, pasirodo, kad dar turi būti buhalterė, marketingistė, stilistė, paštininkė, IT specialistė... (Juokiasi.) O mylimam mezgimui nelieka laiko. Ilgainiui supratau, kad svarbu neperdegti ir išlaikyti balansą. Kai jaučiu, kad esu pervargusi, tiesiog leidžiu sau pabūti. Dieną arba dvi nedirbu studijoje, dažniausiai pailsiu nuo kompiuterio ir instagramo, mezgu ir žiūriu serialus. Tada vėl noriai grįžtu į studiją, esu laiminga ir mylinti mama bei žmona.
– Man be galo gražūs jūsų pinti krepšeliai – iškart prieš akis iškyla dainininkė, aktorė Jane Birkin ir jos ikoniškas įvaizdis – platėjantys džinsai, balti marškinėliai ir pintinė.
– Viskas prasidėjo nuo mezginių, bet būtent nuo šio jūsų nupasakoto vaizdinio užgimė mano meilė ir draugystė su pintais krepšiukais. Mane labai įkvepia Jane Birkin stilius ir estetika, tad dažnai žiūriu jos nuotraukas.
– Papasakokite, kokių dar produktų šiuo metu turite savo asortimente, kaip apibūdintumėte jų dizainą? Kaip tie dizainai gimsta?
– „Medvilniuko“ asortimentą sudaro mezginiai, natūralių audinių suknelės bei pinti krepšeliai. Artėjant vasarai planuoju pristatyti kelis nertus medvilninius drabužių modelius, nes šiuo metu man labai patinka nerti – atrandu vis naujų, įdomių raštų, kuriuos norisi kuo greičiau išbandyti. Kūrybai mane įkvepia viskas, kas supa: labai mėgstu leisti laiką gamtoje, prie jūros ar tiesiog važiuoti ir žiūrėti pro langą. Mano galva taip gerai prasivėdina, rodos, tada joje užgimsta tūkstančiai idėjų. Taip pat mėgstu žiūrinėti senovinius mezgimo ir nėrimo, taip pat šiuolaikinius mados žurnalus, socialinius tinklus. Man patinka derinti šiuolaikinį gatvės stilių su rankdarbiais.
Kai kurie modeliai gimsta labai greitai ir spontaniškai, kiti reikalauja daugiau laiko. Kartais būna, kad numezgu kokį įdomesnį megztinį su daugybe detalių – viskas pavyksta puikiai, kaip ir įsivaizdavau. O kitą megztinį, daug paprastesnį, galiu megzti ir ardyti po keletą kartų, kol forma ir visos detalės pagaliau ima džiuginti. Taip procesai vyksta ir su krepšeliais: kartais pavyksta nupinti norimą modelį iš pirmo karto, o kartais piname keletą panašių tol, kol pagaliau atrandu man patinkančią formą.
– Kuo mezgimas ir siuvimas yra panašūs, o kuo skiriasi? Kas šiuo metu jums arčiausiai širdies?
– Mėgstu visų rūšių rankdarbius, bet šiuo metu man mieliausia megzti. Taip pat suprantu, kad negaliu pati atlikti visų darbų, taigi mano mama siuva, o aš mezgu. Prie savo įprastinių mezgimo darbų visada šalia bandau atrasti ką nors naujo. Šiuo metu eksperimentuoju su nėrimu bei siuvinėjimu. Manau, vasarai tarp naujienų bus keli nerti drabužėliai, o žiemai – siuvinėti megztiniai. Jeigu spėsiu, žinoma, kadangi mano projektai iš tiesų reikalauja labai daug laiko.
– Papasakokite, kokiu metu megzti jums smagiausia? Ar romantizuojate kūrybos procesus? Nes aš iškart galvoje piešiu jaukų sekmadienio vakarą, kai šeimyna jau užmiega. Ar esama kokio nors rankdarbių sezoniškumo?
– Labai mėgstu, kai kūrybos procesas yra jaukus, malonus, estetiškas ir gražus. Man tai labai svarbu. Dažnai mezgu rytais, jaukiai įsitaisiusi ant sofutės su puodeliu kapučino ir mūsų augintiniu mopsiuku. Šiltuoju sezonu – terasoje tarp gėlių, vakarais – žiūrint įdomų filmą ir gurkšnojant vyną. Bet kartais įvyksta gyvenimas ir būna visiškai atvirkščiai: treningai, nemiegotos naktys, neplauta galva ir daug kavos. (Šypsosi.) Tai kontrastai, kurie padeda dar labiau įvertinti savo ramias mezgimo akimirkas.
– Estetikos jausmas jums artimas, o kokių būdo savybių reikalauja tokia veikla? Ko rankų darbas mus moko?
– Nesumeluosiu pasakydama, kad rankdarbiai – tai ne tik romantiškai praleistas laikas su virbalais. Jie reikalauja kantrybės, kūrybiškumo ir daug kruopštaus darbo, ypač norint iš to užsidirbti. Užbaigtas rezultatas ne visada džiugina, tad negalima pasiduoti, reikia bandyti dar keletą kartų, visada judėti į priekį ir maksimaliai mėgautis procesu.
– Kas „Medvilniuko“ veikloje jums yra svarbiausia? Kokias istorijas pasakojate savo gaminiais, mezginių, pynių raštais?
– Esu labai praktiškas žmogus, mėgstu minimalizmą, drabužių funkcionalumą bei ilgaamžiškumą, tad man labai svarbu, kad visos šios savybės atsispindėtų ir mano kūryboje.
Noriu, kad šiuolaikiška, skubanti moteris apsivilkusi mano kurtą megztinį pajustų šiltą močiutės apkabinimą, jaukumą ir meilę, kad bent kelioms minutėms pristabdytų darbus, skirtų laiko savo mintims, kavos ar arbatos puodeliui. O tada graži, pasitikinti savimi, su dailiausiu krepšeliu rankoje mėgautųsi gyvenimu, žydėtų ir mylėtų.
– Ar mokote rankdarbių ir savo mergaites? Kaip joms sekasi?
– Mergaitės labai mėgsta verti karolius, tad mielai padeda verti medines rankenas pintiems krepšiukams. Su virbalais kol kas nesusidraugavo – gal vieną dieną... (Šypsosi.)
– Be mylimos veiklos, kas dar jus šiandien džiugina?
– Jaučiuosi labai laiminga, kai su šeima visi kartu savaitgaliais valgome naminius pyragus pusryčiams ant sofos, kai tvarkome kiemą, ką nors sodiname darže ar važiuojame į baseiną. Labai myliu ir vertinu tokius paprastus momentus, esu be galo už juos dėkinga.
– Gyvenate ir kuriate Šalčininkuose – papasakokite apie savo gyvenimą čia. Koks yra šis miestas, kur ir kaip mėgstate leisti dienas, ką čia būtina aplankyti?
– Porą metų gyvenome Vilniuje, bet savo namus nusprendėme kurti Šalčininkuose. Čia yra daug gamtos, labai arti mūsų darželis, mokykla, mano bei vyro tėvai, tad tai be galo patogu.
Šiltuoju metų laiku labai daug laiko praleidžiame kieme prie savo namų, turime didelę terasą, daržą ir daug veiklos mergaitėms. Labai mylime savo ramų gyvenimą čia.
Savaitgaliais mėgstame nuvažiuoti pasivaikščioti po Jašiūnų dvarą, į Pavlovos Respubliką, Vilniaus senamiestį arba aktyviai praleisti laiką Varėnos baseine.