Švediškojo „Elle“ žurnalo tinklaraštininkės gyvenimas tarp miesto ir kaimo Pokalbiai
Kovo 9, 2023. tekstas: Adelė Galdikaitė, nuotraukos: Elin Lannsjö
Gėlių pilni sodai, maistu nukrauti vakarienių stalai, raudoni nameliai ir aguonų pievos – tai tik keletas kadrų iš keramikės, fotografės Elin Lannsjö tinklaraščio, akimirksniu nukeliančio į idilišką moters kasdienybę. Kasdienybę, kurioje, gyvendama tarp miesto šurmulio ir gamtos ramybės, kūrėja atranda tobulą balansą – buvimą čia ir dabar.
– Elin, ar galėtum prisistatyti Lamų bendruomenei?
– Esu Elin Lannsjö, gyvenu Geteborge, antrame didžiausių Švedijos miestų. Kūrybiškumas ir smalsumas veda mane atrasti naujų dizaino sričių mene, interjero dizaine ir madoje. Esu keramikė, kuruojanti savo asmeninį prekinį ženklą, tačiau taip pat prisistatau ir kaip fotografė, stilistė, rašytoja ir švediškojo „Elle“ žurnalo tinklaraštininkė.
Be galo myliu mudviejų su partneriu per dešimt metų susikurtą pasaulį. Gyvename tarp miesto ir kaimo – tarp didmiesčio garsų ir buvimo arčiau gamtos.
– Kaip pavyksta atrasti harmoniją tarp šių dviejų skirtingų polių?
– Gyvenimas tarp miesto ir kaimo man yra tobula kombinacija. Jausti miesto pulsą, būti arti restoranų ir dūzgiančių gatvių man yra tiek pat svarbu kaip ir pasislėpti nuo viso šio šurmulio mažame namelyje tarp žalumos. Mūsų namelis – vos už kelių minučių kelio nuo mūsų buto, tačiau būdami ten sugebame atsiduoti poilsiui ir lėtesniam gyvenimui.
– Kaip prasidėjo tavo kelionė lėtesnio gyvenimo link? Ar nuo pat vaikystės mėgai būti gamtoje?
– Užaugau kaime, tad visą vaikystę praleidau žaisdama miškuose ir laukuose – gamta mane formavo. Pamenu, kaip eidama iš mokyklos visada priskindavau gėlių mamai... Ir dabar jaučiu poreikį būti kuo arčiau gamtos. Leisdama laiką savo nedideliame sodelyje jaučiu, kaip gyvenimo ritmas po truputį rimsta, o pasaulis pradeda suktis lėčiau.
Šį namelį nusipirkome prieš keletą metų po itin mums sunkaus gyvenimo periodo. Esu tikra, kad būtent gamta mus išgydė. Gamta man ‒ lyg terapija.
– Žvelgiant į tavo kuriamą turinį instagramo platformoje atrodo, kad tavo gyvenimas, ar bent jau socialinių tinklų turinys, yra labai švediškas, – ar aš teisi?
– Manau, kad taip. Esu dėkinga už visą grožį ir gėrį, kurį mums suteikia mūsų šalis. Mažų gyvenimo akimirkų grožis ir žavesys, supantis mus kasdien Švedijoje, yra pagrindinis mano instagramo turinys. Mėgstu fiksuoti ir dalintis mūsų kasdienybe. Visus skaitytojus, norinčius įsikvėpti, kviečiu apsilankyti mano paskyroje @elinlannsjo ir bent akies krašteliu žvilgtelti į mūsų dienas.
Labai vertinu švedų tradicijas, nacionalines šventes, kurias dažnai švenčiu kartu su artimiausiais draugais ir šeima. Tradicinė švedų vėžių vakarienė rugpjūčio mėnesį, kai valgome jūros gėrybes ir dainuojame dainas, yra viena geriausių man žinomų tradicijų pasaulyje!
– O kaip turistai gali pažinti švediškąjį gyvenimo būdą?
– Dėl švedų smalsumo ir atvirumo Švedija yra kultūriškai itin turtinga vieta, ypač maisto industrijoje. Beveik kiekviename didesniame mieste galėsite paragauti maisto iš viso pasaulio virtuvių. O tai, kad švedai ypač vertina gamtą, lengvai pastebima ir turistams. Be to, po pandemijos atsirado dar daugiau galimybių atrasti Švedijos gamtą. Žygiai, pasivaikščiojimai kalnų takeliais, važinėjimas kalnų dviračiais ar austrių safaris yra tik keletas švedų mėgstamo laisvalaikio pavyzdžių.
– Elin, kuo labiausiai džiaugiesi savo gyvenime?
– Labai mėgstu savo gyvenimą ir laisvalaikį mieste, kurį dažniausiai praleidžiu su draugais, tačiau taip pat labai daug gyvybiškos energijos ir kūrybos įsigeriu tyrinėdama naujas vietas. Mano darbas man suteikia galimybę keliauti, atrasti naujų vietų, kultūrų, įkvepiančių terpių – už tai esu be galo dėkinga.
– Švedams, kaip ir lietuviams, gamta padovanojo nepaprastą dovaną – metų laikų kaitą. Ar mėgsti stebėti, kaip keičiasi gamta? Kaip su kiekvienu metų laiku kinta tavo kasdienybė ir vidinis pasaulis?
– Be galo mėgstu stebėti metų laikų kaitą – tai vienas geriausių dalykų žmogaus sielai. Gamtos kismas ir gyvenimas pagal jį sukuria nepaprasto saugumo ir paguodos jausmą...
Pavasarį miestas vėl atgimsta po tamsios žiemos. Vasarą paliekame miestus ir vykstame į savo vasarnamius prie jūros ar kaimuose. Ruduo – tai metas, kai švedai mėgsta išsitraukti iš spintų storus megztinius ir kūrenti židinį. O žiemą, kai tamsu, būname mieguisti ir mėgaujamės dienomis, kai iškrenta sniegas.