Užduotis – sunokinti šviestuvą Interjeras

Lapkričio 22, 2022. tekstas: Mantė Jaruševičiūtė, nuotraukos: Augustinas Grikis
Sveiki atvykę į 2022-uosius, kur šviestuvus savo namams galima... užsiauginti! Taip, perskaitėte teisingai – užsiauginti. Kaip grybus. Apie tokį gyvą, tvarų ir ekologišką dizainą mums pasakoja produkto dizaineriai Jurgis Judžentis ir Gabija Zinčiukaitė, pristatantys iš grybienos pagamintą šviestuvų kolekciją „Nunoko“.
– Jurgi, Gabija, kaip judu atradote dizaino, o po to – ir grybų pasaulį?

Jurgis: Su Gabija susipažinome vedami noro išmokti kurti daiktų dizainą. Ilgą laiką tai darėme individualiai, tačiau supratome, kad dirbdami kartu papildysime vienas kito silpnąsias vietas, o stipriąsias – padvigubinsime. Galima sakyti, kad „Nunoko“ – vienas pirmųjų mūsų projektų kartu. Labai džiaugiuosi, kad bendra meilė kokybiškam dizainui suartino mus ir asmeniniame gyvenime, o atrastas grybų pasaulis lėmė bendro kūrinio – „Nunoko“ – atsiradimą.

Gabija: Į dizaino pasaulį mus atvedė polėkis tiksliesiems mokslams ir menui. Susipažinome industrinio dizaino studijų metu, kurdami bendrus projektus, neatskiriami tapome ir dizaino užkulisiuose. Grybieną Jurgis atrado ruošdamas bakalauro projektą, po kurio taip ir nenustojome diskutuoti apie šią medžiagą, kol galiausiai nutarėme ją išbandyti sukurdami šviestuvus.


– Dabar turbūt pats tinkamiausias metas papasakoti mums apie grybų karalystę iš biologinės pusės. Kuo grybai skiriasi nuo augalų ir gyvūnų?

Jurgis: Tai magiška, iki galo neištirta ir nuo žmogaus neatsiejama karalystė. Tačiau patys grybai yra tik nedidelė šio organizmo dalis. Grybų šaknys, susipynusios į didžiulius tinklus – vadinamąją grybieną, dažniausiai yra keliolika kartų didesnės nei pats grybas. Grybai, skirtingai nei augalai, nesigamina maisto patys, jie kaip ir gyvūnai maistines medžiagas turi gauti iš išorinių šaltinių.

Gabija: Dar vienas išskirtinumas, jog grybai vizualiai nesiekia būti pastebėti, atvirkščiai – jie miško paklotėje gyvena tarsi slaptą savo gyvenimą.


– Ką gi valgo grybai ir kaip jie valgo?

Jurgis: Grybai minta organinėmis medžiagomis, kurių jiems suteikia medžiai. O šie iš grybų gauna pagalbos siurbiant vandenį bei neorganines medžiagas. Taip susidaro abipusiškai naudingas ryšys. Maitindamiesi grybai tarsi sutvarko aplinką ,,suvalgydami“ negyvus gyvūnus ir augalus.
– Vienas bičiulis, kuris taip pat domisi grybienos pritaikymu, mėgsta juokauti, jog iš tikrųjų čia visur yra grybų pasaulis, – pritartumėte tam?

Jurgis: Tikrai taip! Be grybų, matomų paviršiuje, tai, kas slepiasi žemėje, – dar įspūdingiau! Ten slypi ilgiausi ir tankiausi grybienos klodai, kurie šakojasi į visas puses ir susijungia į kilometrinius tinklus. Jie visur aplink mus, su kiekvienu įkvėpimu į organizmą patenka grybų sporos, tačiau dėl jų slapukiško gyvenimo mes grybų dažniausiai nepastebime.


– O kaip ir kada grybiena tampa tinkama medžiaga pramonei ar dizainui? Ar grybienos kultūroms reikia ypatingos auginimo terpės? 

Jurgis: Mūsų naudojamas biokompozitas susideda iš agrokultūros atliekų ir grybienos. Rišiklis gali būti pjuvenos, augalų stiebeliai ar kitos natūralios medžiagos. Mūsų šviestuvuose naudojami pluoštinių kanapių stiebai.

Gabija: Norint, kad minėtos medžiagos susirištų ir grybiena pradėtų augti, reikia sukurti drėgną uždarą terpę su nedideliu deguonies kiekiu. Medžiagoms suaugus į vienalytę formą, augimo procesas turi būti nutrauktas, tam reikia ją išdžiovinti 70–80 laipsnių temperatūroje.


– Galima sakyti, kad šviestuvų formas patys grybai ir padiktavo?

Gabija: Grybų kepurės ir koteliai ne tik įkvėpė šviestuvų formas, bet ir tapo jų pavadinimais: pakabinami – Kepurė ir Kepurėlė, pastatomi – Kotas ir Kotelis. Taip pat ir prekės ženklo pavadinime norėjome pabrėžti unikalią grybienos biokompozito savybę – nokimą. Kad medžiaga taptų balta ir įgautų norimas formas, grybiena turi pakankamai prinokti. Dėl šio kelias dienas trunkančio augimo proceso pasivadinome „Nunoko“.

Jurgis: Gyvasis pasaulis yra geriausias inspiracijos šaltinis. „Nunoko“ šviestuvai sukurti remiantis organiškomis, apvaliomis formomis, primenančiomis grybus. Norėjome išlaikyti minimalistinį ir neapkrautą dizainą, sužavėti smulkiomis, bet nugludintomis detalėmis. Planuojame plėsti asortimentą, galbūt semtis idėjų iš įdomesnių, ekstravagantiškesnių formų grybų.
– Kiek laiko užtrunka tokį šviestuvą sunokinti?

Jurgis: Sudėjus grybienos medžiagą į formą, ji auga 3‒5 dienas, tačiau paskui sunokusį šviestuvą dar reikia išdžiovinti – nutraukti grybienos augimą. Tai trunka dar kelias dienas.

Gabija: Auginimas tiesiogiai priklauso nuo drėgmės, šviesos ir temperatūros. Pastebėjome, jog žiemą šviestuvai sunoksta žymiai lėčiau nei vasarą. Žinoma, kiekvienas šviestuvas auga skirtingai, tad reikalinga žmogaus priežiūra ir įvertinimas, ar jau laikas traukti iš formos, ar reikėtų panokinti ilgiau.


– Galima sakyti, kad tam tikra prasme dirbate su gyvu dizainu. Ar esate patyrę kokių netikėtumų?

Jurgis: Įdėjome daug pastangų bandydami pažaboti šią medžiagą, t. y. kiekvieną šviestuvą padaryti identišką. O tada supratome, jog nuklydome nuo pirminės natūralumo idėjos ir nereikėtų kovoti prieš grybienos prigimtį – netobulumai ir padaro ją išskirtinę.

Gabija: Pasinaudojome patarimais, kuriuos radome grybienos entuziastų gretose, taip pat daug informacijos reikėjo surinkti bandant ir rengiant prototipus. Itin įdomu stebėti procesą. Pavyzdžiui, antrą auginimo dieną susidaro kondensatas, tad juokaujame, jog grybas prakaituoja, tarsi stengdamasis kuo greičiau užaugti. Tikrai atrodo, lyg augintume gyvą būtybę.


– Ką šiuo projektu norite pabrėžti?

Jurgis: Vienareikšmiškai – gamtos grožį. Kaip ir minėjau, tai ne tik puikiausias kūrybos įkvėpimo šaltinis, bet ir žmonijos namai plačiąja prasme. Norėjome atspindėti šią mintį ir pabrėžti, jog savo asmeniniuose namuose reikėtų rinktis kuo artimesnius gamtai sprendimus. Ne vien dėl ekologinio aspekto, bet ir dėl to, kad žmogus gamtoje jaučiasi gyviausias.

Gabija: Dėl prigimtinio ryšio su gamta žmogus visuomet pajaus skirtumą tarp dirbtinumo ir natūralumo. Tai ryšys, kurį mes norime puoselėti. Mūsų tikslas – pritaikyti, supažindinti ir atskleisti grybienos grožį, juolab kad ši medžiaga iki šiol nebuvo plačiai taikoma. Vis dėlto tyrimai rodo, kad grybiena bus vis plačiau naudojama net ir maisto pramonėje, pavyzdžiui, kaip mėsos pakaitalas. Šiuo metu jau atliekami eksperimentai ir gaminant kompiuterių komponentus.

Jurgis: Grybiena pastarąjį dešimtmetį vis populiarėja įvairiuose sektoriuose: gaminamos garso izoliacinės panelės, grindų plokštės ir statybinės perdangos. Dažniausias panaudojimas – pakuotėms, siekiant pakeisti polistireną.
– Pasidalykite, kokie yra grybienos kaip dizaino medžiagos privalumai ir trūkumai?

Jurgis: Verta pabrėžti, jog kompozitai iš grybienos yra visiškai ekologiški ir tvarūs. Medienos industrijos atliekos, pavyzdžiui, pjuvenos, taip pat prikeliamos antram gyvenimui. Jokių dažų, klijų ar kitų medžiagų. Produktai iš grybienos gaminami formose, o tai leidžia dizaineriui kurti įvairiausius trijų dimensijų gaminius. Taip pat dėl šio gamybos aspekto kūriniai gali būti tiražuojami. Kaip trūkumą, kuris ir stabdo šios medžiagos platesnį panaudojimą, išskirčiau menką jos paviršiaus atsparumą – dažnai liečiantis grybiena dėvisi, gali pradėti byrėti.

Gabija: Dar vienas iš privalumų – atsparumas ugniai. Gaisro atveju medžiaga smilksta, tačiau neužsiliepsnoja. Taip pat išdžiovinta grybiena yra tarsi nebegyva, todėl nesukelia alergijų ir neskleidžia kvapo. Kaip trūkumą galima būtų įvardyti auginimo procesą, kadangi tam reikalinga atidi priežiūra, be jos medžiaga peraugtų ir įgautų kitokį estetinį vaizdą, nei siekiama.


– „Nunoko“ neabejotinai žavi ir vizualiai. Kuo vizualumas jums svarbus kaip daiktų dizaino kūrėjams?

Jurgis: Tiek šioje šviestuvų kolekcijoje, tiek kituose darbuose siekiu atrasti balansą, neaukoti funkcionalumo ir praktiškumo dėl estetinio vaizdo. Daiktų dizaine vienodai svarbūs visi šie faktoriai. Šiame projekte atsiranda dar vienas svarbus elementas – ekologija.

Gabija: Iš pradžių manėme, kad sunkiausia bus sugalvoti šviestuvo formą, bet iš tiesų beveik tiek pat laiko prireikė surasti lininį laidą ir kokybišką stiklinę matinę lemputę – kad visi komponentai derėtų tarpusavyje. Džiaugiamės, kad pastangos buvo pastebėtos ir šviestuvas ,,Kepurė“ laimėjo konkurso ,,Geras dizainas 2021“ prizą.


– O kuo jus pačius žavi grybai? Gal yra kokia mažai žinoma, smagiai keista jų savybė?

Jurgis: Mane asmeniškai labai nustebino grybų, tiksliau, grybienos savybė sujungti medžius tarpusavyje. Grybiena leidžia medžiams vieniems kitais rūpintis, pavyzdžiui, siųsti daugiau maistinių medžiagų nusilpusiam tos pačios rūšies medžiui. Grybieną galima suvokti kaip gyvojo pasaulio tarpusavio ryšį, tokį tinklą kaip mums internetas.

Gabija: Anksčiau aš visus grybus įsivaizdavau tik kaip baravykus ir voveraites, nevalgomas musmires ar sienų pelėsius. Susipažinusi su grybienos biokompozitu ir pradėjusi domėtis plačiau, net nustebau, koks didelis iš tiesų yra šis pasaulis ir koks jis neatsiejamas nuo žmogaus. Mane labiausiai žavi mintis, jog grybiena yra gyvų organizmų pradžia ir pabaiga, žmogaus maistas, daiktai, vaistai ir nuodai.
Ši istorija iš popierinio albumo. Nori daugiau negirdėtų istorijų? PRENUMERUOK!
Parašyti