„NEMATOMI“ – tai nėra dar vienas projektas apie perdirbimą – tai sistema, kuri perpanaudoja, perkuria, perrašo medžiagų ir miesto likučių istoriją. Tai – apie naują požiūrį į tai, kas laikoma atliekomis.
„NEMATOMI“ kalba brutaliomis formomis, kurios gimė ne iš stilistikos, o iš buvusio inžinerinio funkcionalumo. Tai betonas, žiedai, atraižos, naudotos perdangos – objektai, kurių pirminė paskirtis buvo griežtai techninė. Dabar jie įgauna naują estetinę kalbą: brutalizmas čia susiduria su steriliu kontekstu, ir tarp šių polių gimsta įtampa, sinergija, dizainas.
Grafičiai – šiame kontekste ne dekoracija. Jie yra miesto balsas. Perkelti į sterilią erdvę jie išlaiko autentiškumą ir tampa kultūrine jungtimi tarp gatvės ir institucijos, tarp marginalumo ir dizaino scenos. Kiekvienas tagas – tai iššifruota emocija, vietinis ženklas, identiteto fragmentas.
Tai gyvas, veikiantis perpanaudojimo modelis, kuris gali būti taikomas bet kur – nes visur yra gamyba ir likučių. Ir visur tarp pertekliaus ir trūkumo yra neužpildyta niša, kuri gali virsti dizaino kūriniu.
Šis projektas siūlo ne objektą, o mąstymą – kaip kurti identitetą erdvėms, verslams ar miestams naudojant tai, kas jau egzistuoja: medžiagas, ženklus, kultūrinius sluoksnius.
Projekto autorius: Donatas Šopis
Nuotraukos: asmeninis archyvas, Miglė Verikaitė