Klegantis maisto ir patirčių klubas

Istoriniame Gedimino prospekto pastate įsikūręs kavos ir vakarienių klubas „Babble“ dėmesį traukia išskirtine estetika. Patiems kūrėjams tai – ir nuolat auganti kūrybinė bendruomenė, kurioje susilieja žmonės, menas, maistas, pokalbiai ir patirtys. Apie šios vietos koncepciją ir iki smulkiausių detalių išjaustą interjero viziją kalbamės su klubo vadove Agne Grėbliūnaite ir architekte Jurga Marcinauskaite.

– „Babble“ išsiskiria ne tik estetika, bet ir savo dvilypiu, nestandartiniu konceptu: tai kavos ir vakarienių klubas. Agne, kuo „Dinner Club“ skiriasi nuo įprastos restorano ar vakarienės patirties?

Agnė: „Babble“ projektai gimė iš noro kurti erdves, kurios išsiskirtų iš įprasto miesto ritmo ir standartinių svetingumo konceptų. Tiek „Babble Dinner Club“, tiek „Babble Coffee Club“ siekia būti ne tik vietomis, kur ateinama pavalgyti ar išgerti kavos, bet ir savitais patyriminiais taškais, kuriuose susitinka estetika, žmonės, kultūra ir kūryba. Mūsų komandą sudaro skirtingi, unikalūs žmonės – nuo scenos artistų iki įvairių sričių kūrėjų, todėl visa tai natūraliai atsispindi ir pačiuose projektuose.

Pats pavadinimas „Babble“ mums labai svarbus. Anglų kalboje šis žodis reiškia šurmulį, klegesį, nenutrūkstantį kalbėjimą, gyvą garsų ir žmonių judėjimą. Būtent tokią atmosferą ir norėjome sukurti – gyvą, nuolat pulsuojančią erdvę, kurioje vyksta pokalbiai, susitikimai, istorijos ir netikėti atradimai. Tai tarsi nesibaigiantis miesto šurmulys, kuriame visada norisi būti.

„Babble Dinner Club“ nuo įprasto restorano skiriasi tuo, kad vakarienė čia virsta scenos meno patirtimi. Vakaro metu vyksta speciali programa, pasirodo „Nijinsky III“ kabareto artistai, kuriami personažai, pasakojamos istorijos, o pati vakarienė tampa tarsi gyvu spektakliu. Mus domina ne tik maistas ar aptarnavimas, bet ir emocija, atmosfera, netikėtumas. Tai teatro, kabareto ir gastronomijos susitikimas vienoje erdvėje. O štai „Babble Coffee Club“ labiau orientuotas į dienos kultūrą, bendruomeniškumą ir kūrybinį miesto gyvenimą. Ten svarbi ne tik kava, bet ir atmosfera, žmonės bei galimybė atrasti naujus kūrėjus, menininkus ar idėjas.

– Jurga, kalbant apie pačią lokaciją, sakykite, kaip užgimė šios vietos interjero idėja? Kas tapo erdvių atspirties tašku?

Jurga: „Babble“ interjero idėjos istorija prasidėjo nuo patalpų „gelbėjimo operacijos“. Patalpos buvo ne kartą remontuotos, nuolat keistas jų įvaizdis – sakyčiau, nemažas uraganas buvo praūžęs. (Šypsosi). Šis Art Nouveau stiliaus pastatas, iškilęs 1910–1911 metais, yra įtrauktas į Istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Pirmoji misija buvo išlaisvinti šias erdves nuo neapgalvotų ir nejautrių interjero sprendimų, atidengti tai, kas autentiška, kiek įmanoma išsaugoti tai, ką dar buvo galima išsaugoti.

Šioms patalpoms pasisekė, nes jos pateko į supratingo ir gerą skonį turinčio kliento rankas. Erdvės idėjų paieškos vyko glaudžiai bendradarbiaujant su visa šios vietos komanda. Gilinomės į pastato eksterjero ir interjero autentiškus elementus. Padėjo ne tik tai, kas matoma šiandien, bet ir nuotraukose, straipsniuose užfiksuoti įrašai, piešiniai, fotografijos. Interjero kūrimo atspirties tašku galėčiau įvardyti būtent „erdvės išrengimo“ etapą.

– Kokią atmosferą norėjosi sukurti? Kokius pagrindinius interjero akcentus išskirtumėte kaip svarbiausius?

Jurga: Norėjome sukurti neįpareigojančią, laisvą ir estetišką atmosferą. Kūrėme kontrasto principu –grubias sienas su istoriniais sluoksniais, skirtingų plytų, dažų bei tinko įvairovę, betonines grindis ir neapdorotą medį derinome su naujai suprojektuotais minimalistiniais baldais. Taip siekėme suteikti erdvei lengvumo ir laisvės jausmo. Svarbiausiais interjero akcentais išskirčiau erdvės pojūtį, apšvietimą ir medžiagiškumą. Erdviškumą čia formuoja dideli vitrininiai langai ir pagrindiniai funkciniai baldai – masyvus aptakių formų baras bei stiklo blokelių „kubas“, formuojantis atviros virtuvės zoną.

Šviestuvai buvo projektuoti ir pagaminti specialiai šiai vietai. Akcentuojama šviesa, o ne pats objektas. Tokiu principu kuriama juntama, tačiau į save dėmesio neatkreipianti šviesa, formuojanti malonią atmosferą. Šviestuvams panaudotas faktūrinis stiklas ir dažytas metalas – elegantiškas industrinis minimalizmas. Naujai suprojektuotiems elementams pasirinkome kelias medžiagas, kurios nuosekliai atsikartoja tiek architektūriniuose sprendiniuose, tiek balduose, tiek būtent šiai lokacijai suprojektuotuose ir vietinių gamintojų pagamintuose šviestuvuose. Naujai įvestų medžiagų paletė išliko minimali – stiklas, metalas, medis ir neutralus, tamsiai žalsvų atspalvių koloritas. Tokiu būdu siekėme išlaikyti harmoningą santykį tarp seno, atrasto ir naujai sukurto.

– Vos užsukus į vidų, žvilgsnis kyla į viršų – žavesį kelia lubos. Ar sprendimas palikti jas atviras buvo padiktuotas pastato architektūros, ar tai buvo sąmoningas estetinis pasirinkimas nuo pat pradžių?

Jurga: Lubų apdailos sprendimas sulaukė nemažai dėmesio ir diskusijų. Nuvalius seną, byrantį tinką, išvydome puikios būklės ir estetikos tradiciniu būdu sukaltas plonas tašeles, liaudyje vadinamas balanomis. Tradicinėje architektūroje toks iš tašelių suformuotas tinklas atlikdavo molio tinko laikymo funkciją. Kartu su „Babble“ komanda iš karto nusprendėme, kad jas reikia palikti atviras ir niekuo nedengti. Žinoma, netrūko iššūkių – statybų metu iš lubose esančių tarpų nuolat byrėjo smėlis, kuriuo buvo užpildyta perdanga, tačiau atradome būdų šią problemą išspręsti.

– Abu veiklos apibūdinimus jungia bendras žodis – „klubas“. Ar šią vietą kuriate ir puoselėjate tarsi tam tikrą bendruomenę?

Agnė: Taip, bendruomeniškumas yra viena svarbiausių „Babble“ ašių. Žodis „klubas“ mums reiškia ne uždarą ratą, o erdvę, kurioje kiekvienas gali jaustis laisvai, būti savimi ir atrasti bendraminčių. Norėjome sukurti vietą, kuri turėtų ne tik restorano ar kavinės funkciją, bet ir tam tikrą kultūrinį identitetą. Norėjosi, kad žmonės čia sugrįžtų ne tik dėl maisto ar kavos, bet ir dėl atmosferos bei ryšio su kitais. Esame orientuoti į atvirą, smalsią ir kūrybišką auditoriją. Mums svarbu kurti aplinką, kurioje galėtų natūraliai susitikti skirtingos asmenybės, idėjos ir kūrybinės formos. Aktyviai bendradarbiaujame su įvairių sričių kūrėjais: nuo artistų, kurie pasirodo vakarienių metu, iki keramikų, tapytojų ar kitų menininkų, kurių darbai eksponuojami ir parduodami šioje erdvėje. „Babble“ mums yra nuolat auganti kūrybinė bendruomenė, kurioje susilieja žmonės, menas, pokalbiai ir patirtys.

– Žvelgiant plačiau – kaip, jūsų akimis, šiandien keičiasi kavinių ir restoranų kultūra, lankytojų poreikiai? Ko žmonės dažniausiai nepastebi interjere, nors tai yra labai svarbu bendram pojūčiui?

Jurga: Lankytojų poreikiai neapsiriboja vien maistu, gėrimais, aptarnavimu. Daugelis čia ateina tikėdamiesi naujų patirčių, pojūčių. Interjeras šioje kultūroje atlieka pagalbinį vaidmenį – antraplanį ar trečiaplanį. Vis dėlto tikiu, kad sėkmė gali lydėti tik tuomet, kai visi elementai kuria visumą. Interjere žmonės dažniausiai nepastebi ergonomiško išplanavimo, apšvietimo bei akustikos. Jeigu šie aspektai yra gerai apgalvoti ir išspręsti, žmogus apie juos dažniausiai nesusimąsto – jis tiesiog gerai jaučiasi toje erdvėje ir gali ramiai mėgautis patirtimi.

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė
Nuotraukos: Toma Karvelė, Darius Petrulaitis

Interjero architektai: Jurga Marcinauskaitė ir Laimis Valančiūnas