Tylu, bet iškalbinga

Kalbėdama apie stilių, antrų rankų mados platformos „2ndheaven“ įkūrėja ir kūrybos vadovė, trijų vaikų mama, o dabar dar ir Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno studentė Karolina Kalinauskaitė tiki: kiekvienas daiktas, atsirandantis jos namuose, turi turėti istoriją. Remdamasi šia idėja moteris kuruoja ne tik savo šeimos namus, bet ir asmeninį stilių.

– Karolina, esi minėjusi, kad tavo stiliaus ikonos – tėvai. Papasakok, ar meilę madai ir atsinešei iš savo šeimos?

– Taip, meilę madai tikrai atsinešiau iš šeimos. Mano tėvų santykis su drabužiais visada buvo ypatingas – mama vertino kokybę ir eleganciją, o tėtis turėjo ryškų, nesenstantį stiliaus pojūtį. Nors jie niekada nekalbėjo apie madą kaip apie sąmoningą pasirinkimą, jų drabužiai buvo estetiški, funkcionalūs ir atidžiai parinkti. Tai mane išmokė, kad stilius nėra vien apranga, o tam tikras požiūris į gyvenimą.

– Ar iš meilės madai gimė ir tavo projektas „2ndheaven“? Kuo tau įdomi ir kuo artima vintažinė mada?

– „2ndheaven“ išties gimė iš mano meilės vintažinei madai ir iš to, kokius nostalgiškus jausmus ji man sukelia. Tikiu, kad drabužiai turi istorijas, jie gali būti ne tik stilingi, bet ir turėti emocinę vertę. Vintažas mane žavi savo unikalumu – tai daiktai, kurie buvo sukurti su meile, atidumu detalėms ir iš itin kokybiškų audinių. Be to, man labai svarbu lėta mada ir tvarumas – vintažiniai drabužiai leidžia mažinti vartojimą ir kartu išreikšti save autentiškai.

– Kuo, tavo manymu, vintažiniai daiktai laimi prieš naujus?

– Pirmiausia – kokybe. Juk anksčiau drabužiai buvo gaminami ilgaamžiam naudojimui, o ne greitam suvartojimui. Taip pat unikalumu – dabartinėje masinėje gamyboje sunku atrasti išskirtinių, originalių detalių. Ir, žinoma, tvarumu – pirkdami vintažą, mes suteikiame daiktams antrą gyvenimą ir prisidedame prie sąmoningesnio vartojimo. Ne paslaptis, kad ir patys garsiausi mados prekės ženklai taip pat perka vintažinius drabužius, ten ieškodami įkvėpimo ir idėjų sukirpimams, detalėms.

– O kokie mados laikmečiai tave įkvepia, žavi labiausiai?

– Labiausiai – 70-ieji, 90-ieji ir 2000-ųjų pradžia. 70-ieji – dėl savo laisvės, bohemiško, tačiau elegantiško stiliaus, kuris leido skleistis asmeninei saviraiškai, nepametant komforto. 90-ieji žavi minimalizmu, paprastumu ir aiškiais siluetais, kurie niekada nepraranda aktualumo. 2000-ųjų pradžia – tai laikotarpis, kai mada tapo globali ir įvairiapusiška. Ji sujungė skirtingus stilius ir tendencijas, tačiau vis tiek išlaikė rafinuotą ir subalansuotą estetiką.

– Karolina, o koks tavo požiūris į mados tendencijas – ar jos yra mūsų laikmečio atspindžiai, kurių neįmanoma nuneigti, o gal priešingai – tik nereikalingas triukšmas?

– Manau, kad tendencijos yra neišvengiamos – jos atspindi mūsų laikmetį, kultūrą, technologijų raidą. Tačiau aš pati neseku jų aklai. Man svarbiau autentiškumas ir tai, kas atliepia mano vidinį pasaulį. Apskritai, manau, kad į tendencijas reiktų žiūrėti atsargiai, ypač tas, kurias matome „TikToke“. Turėtume nustoti vaikytis specifinių įvaizdžių, kurie neturi nieko bendro su mūsų pačių kasdieniu gyvenimu. Mano patarimas – eik ir gyvenk, eksperimentuok, susirask hobių. Na, o tavo stilius pagal tai, kuo domiesi ir ką veiki, susiformuos pats.

Autentiškumas madoje man tą ir reiškia – gebėjimą atsirinkti tai, kas tikrai rezonuoja su mano pačios vidumi. Mane labiausiai traukia daiktai, turintys charakterį, istoriją ar idėją. Vertinu kokybę, konceptualų dizainą, drąsą eksperimentuoti, o šalia to man svarbu, kad apranga būtų mano asmenybės tęsinys, o ne primesta iš išorės. Stilius man yra būdas komunikuoti – ne tik apie tai, kas gražu, bet ir kas man iš tiesų svarbu. Labiausiai mane traukia drabužiai ir objektai, turintys konceptualų sluoksnį – ar tai būtų dekonstrukcija, žaismė su formomis, asimetrija, o gal net drabužis kaip performatyvus pareiškimas. Mėgstu kontrastus – tarp trapumo ir struktūros, minimalizmo ir ekscentriškumo. Žavi estetika, kurios centre ne mados triukšmas ar logotipai, o forma, tekstūra, meistriškumas.

– O kaip tau pačiai pavyksta atrasti pusiausvyrą tarp besikeičiančių mados tendencijų ir autentiškumo? Kur ieškai idėjų savo stiliui?

– Pusiausvyrą randu pažindama save. Aš žinau, kas man tinka, kas patinka, kas padeda jaustis gerai. Įkvėpimo ieškau žmonėse – dažnai mane įkvepia ne įžymybės, o atsitiktiniai praeiviai, kurių stilius turi charakterį. Idėjų atrandu ir senose nuotraukose, filmuose. Taip pat – miestuose. Paryžius ir Kopenhaga yra mano mylimiausi!

– Esi minėjusi, kad nemėgsti turėti daug ir nereikalingų daiktų. Vadinasi, kokybė tau visuomet laimi prieš kiekybę?

– Taip, kokybė man yra prioritetas. Toks požiūris atėjo natūraliai – per patirtį. Supratau, kad geriau turėti mažiau, bet vertingų daiktų, nei daug tokių, kurie po kelių mėnesių nebetenkina. Kokybiški daiktai suteikia daugiau džiaugsmo ir tarnauja ilgiau, o minimalizmas padeda jaustis lengviau tiek fiziškai, tiek emociškai.

– Ar pritari idėjai, kad asmeninis stilius – tarsi vienas iš būdų komunikuoti su pasauliu? Ar turi mėgstamus siluetus, spalvas, audinius, aksesuarus, kurie tau labiausiai leidžia jaustis savimi?

– Žinoma, asmeninis stilius yra saviraiškos forma – tylus, bet iškalbingas būdas komunikuoti su pasauliu. Jis daug pasako apie mūsų vertybes, būsenas, nuotaiką, kartais net apie tai, ko negalime ar nenorime išreikšti žodžiais. Man svarbu, kad drabužiai atspindėtų mano vidinį pasaulį, o ne tik atitiktų kažkokius išorinius standartus.

Kalbant apie siluetus, man artimi laisvi, neįpareigojantys, bet kartu struktūriški drabužiai – tokie, kurie leidžia judėti, kvėpuoti, jaustis lengvai. Mėgstu natūralius audinius – vilną, medvilnę, šilką, odą – jie turi gyvybės, reaguoja į kūną, laiką, orą. Spalvos priklauso nuo etapo, kuriame esu: kartais renkuosi neutralias, ramias, žemės tonų gamas, kartais patraukia sodresni, gilesni atspalviai. Man svarbu, koks jausmas drabužius dėvėti ant kūno, jie turi būti ne tik estetiški, bet ir patogūs. Tik tada galiu jaustis visiškai savimi. Be to, visada palieku vietos netikėtumui – akcentinei spalvai ar įdomiai tekstūrai.

– Esi trijų vaikų – Stelos, Paryžiaus ir Nikolo – mama. Ar pasikeitė tavo požiūris į madą, asmeninį stilių tapus mama? Kaip tau pavyksta suderinti madą su visais mamiškais reikalais?

– Taip, tapus mama prioritetai pasikeitė. Dabar praktiškumą vertinu labiau nei bet kada, tačiau vien dėl jo savo stiliaus aukoti taip pat nenoriu. Atradau, kad galima surasti aukso vidurį – kokybiški, patogūs drabužiai gali būti ir estetiški. O ilgus metus dirbanti „Little Wild Ones“ parduotuvė ir vaikų madą šiandien padaro ranka pasiekiamą kiekvienam.

Na, o gyvenimas būnant mama man suteikė dar gilesnį suvokimą, kad tikrasis stilius kyla iš vidaus, o ne iš to, ką vilki.

– Šiandien kalbamės tavo namuose. Visada tikėjau, kad kiekvieni namai yra tarsi mažytė istorija, – kokią pasakoja tavieji? Kiek apskritai tau svarbūs namai, kiek esi prie jų prisirišusi?

– Mano namai – tai ramybės ir įkvėpimo vieta. Jie pasakoja apie keliones, šeimą, laikui nepavaldžius daiktus. Nesu prisirišusi prie konkrečios vietos, bet labai vertinu erdvę, kurioje galiu jaustis savimi.

– Kokie asmeniniai ritualai namuose tave labiausiai įžemina, suteikia ramybės?

– Mano namų ritualai padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti po dienos darbų. Labiausiai mėgstu rytus, kai visi iškeliauja į mokslus ar darbus, o aš namuose lieku viena. Tada galiu ramiai išgerti kavos, neskubėdama pradėti dieną ir susidėlioti mintis.

Viena iš mėgstamiausių veiklų – ilga vonia. Tai ne tik būdas atsipalaiduoti, bet ir trumpa pauzė, leidžianti atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Taip pat labai vertinu pasivaikščiojimus su šunimi – tai man svarbus įprotis, suteikiantis galimybę pajudėti ir pabūti gryname ore.

Vakare, kai visi sugrįžta namo, mėgstu laiką leisti su šeima. Dažnai kartu žiūrime filmus ar tiesiog bendraujame – tai paprasti, bet svarbūs momentai, kurie namuose man ir kuria jaukumą. Labai svarbus buvimas su vaikais be telefonų ar kitų trukdžių.

– Ar šių namų interjeras gimsta organiškai, per ilgą laiką, o gal kaip tik – yra atidžiai kuruojamas?

– Manau, kad geriausi interjerai gimsta natūraliai. Aš mėgstu lėtą procesą – kiekvienas daiktas turi turėti prasmę, istoriją. Man svarbu, kad namai atspindėtų gyvenimo būdą, o ne vien dizaino tendencijas. Žinau, kad manęs nedžiugintų visiškai naujai įrengta erdvė be asmeninės istorijos.

Namus mėgstu papildyti iš kelionių parsivežtais daiktais. Apskritai, mėgstu daiktus, kurie turi gylį, prasmę ir savo kelią. Daug domiuosi dizainu, menininkų sukurtais baldais, stebiu vintažinių baldų archyvus. Ypač vertinu kūrėjus, kurie nebijo eksperimentuoti su formomis, medžiagomis ir idėjomis. Esu didelė Gaetano Pescės gerbėja – jo darbai mane žavi savo drąsa, konceptualumu ir emocine jėga. Todėl viena svarbiausių detalių mūsų namuose – 1969-aisiais šio kūrėjo sukurtas sodrios raudonos spalvos skulptūrinis fotelis „La Mamma“. Visiška dizaino ikona. Jo forma primena moters figūrą, o prie jo pritvirtintas kamuolio formos pufas simbolizuoja moterų priespaudą – lyg nematomą naštą, kurią jos nešasi per gyvenimą. Tai daugiau nei baldas, tai meno kūrinys, kuris ne tik puošia namus, bet ir kelia svarbias diskusijas apie visuomenę bei lyčių vaidmenis.

– Karolina, o kokios naujos idėjos tavo galvoje sukasi šį pavasarį?

– Šiuo metu mano planai labai priklauso nuo studijų tempo – esu Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno studentė, studijuoju dieninėse studijose, tad natūralu, kad mokslai užima didelę dalį mano laiko ir dėmesio. Studijos turi didelę įtaką ir mano projektui „2ndheaven“ – čia susipina vizualinė raiška, estetika, kūrybiniai eksperimentai, todėl vis daugiau galvoju apie bendrus projektus, partnerystes. Labai noriu, kad „2ndheaven“ taptų ne tik vintažinių drabužių platforma, bet ir vieta kūrybiškoms bendradarbystėms su menininkais iš skirtingų sričių. Šis pavasaris, tikiuosi, atneš naujų ryšių, idėjų ir dar daugiau autentiškumo tiek mano asmeniniame stiliuje, tiek kūryboje.

Tekstas: Karolina Kulda
Nuotraukos: Lina Jushke