Fotografijos trofėjus

„Tai prisiminimai apie išgyventas ir neišgyventas vasaras, gamtą, o svarbiausia – duoklė Lietuvai. Noriu, kad žiūrovas atrastų, kokia graži aplinka mus supa“, – sako fotografas Rokas Darulis, šį rudenį žengiantis į naują kūrybos etapą ir pristatantis šešerius metus brandintą projektą – meninių fotografijų knygą „Wild and Free“ ir ją lydinčią parodą.

Projekto idėja

Projekto idėja gimė dar 2019-aisiais, tuo metu išgyvenau kūrybinę ir egzistencinę krizę, ieškojau idėjų kurti sau. Nusprendžiau, jog noriu ilgalaikio projekto. Kartą apie tai užsiminus viena pažįstama manęs paklausė, ką fotografuočiau, jei neegzistuotų finansai. Impulsyviai atsakiau: merginas gamtoje. Gal tas pirminis atsakymas ir buvo labiau kaip juokas, bet paskui susimąsčiau – jei tokia mintis manyje užgimė natūraliai, gal reikėtų į ją įsiklausyti.

Visada labiausiai mėgavausi intymesne fotografija, kai galiu būti dviese su žmogumi – be komandos, stilistų, kitų nuomonių, fokuso į madą. Kur galėčiau užfiksuoti momentą, emociją, kai neturiu niekam įtikti. Taip vieną, kitą rytą ėmiau fotografuoti, o proceso metu supratau, kad iš to ir gims mano ilgalaikis projektas. Jau tada jaučiau: jei tęsiu jį pakankamai ilgai, vieną dieną šie kadrai nuguls į knygą ir parodą.

Man pačiam šios nuotraukos talpina daug jausmo, nostalgijos. Tai prisiminimai apie išgyventas ir neišgyventas vasaras, kai gyvenau užsienyje, gamtą, o svarbiausia – duoklė Lietuvai. Tikslingai rinkausi fotografuoti lietuves merginas lietuviškoje gamtoje. Mano tikslas, kad žiūrovas atrastų, kokia graži aplinka mus supa.

Penkeri metai fotografijos

Šį projektą fotografavau penkerius metus. Kadangi fotografavimo sezonas gana trumpas, darbuodavausi tik vasarą, laisvu metu, esant geriems orams. Buvo vasarų, kai ėjau per sunkesnius ar užimtesnius etapus, tada nufotografavau vos keletą fotosesijų per sezoną. Tačiau buvo ir tikrai darbingų sezonų, kai padarydavau po penkiolika fotosesijų. Bėgant metams mane paragino vienas pažįstamas: „Rokai, išleisk knygą. Darbai sensta, tu keitiesi, laikas viską paleisti į pasaulį.“ Taip pamažu prasidėjo nuotraukų atrinkimo ir maketavimo darbai, kurie užtruko dar vienerius metus. Džiaugiuosi šio proceso metu susipažinęs su grafikos dizaineriu Tadu Karpavičiumi, su juo artimai dirbome, kad viskas sugultų į knygą.

Vos atspaudus knygą prasidėjo parodos organizavimo darbai. Sukontaktavau su kuratoriumi Karoliu Gužu, jis pasiūlė daryti parodą „TSEKH“ galerijoje, iškart pradėjome planavimo darbus. Visada įsivaizdavau šias nuotraukas galerijos erdvėje, o „TSEKH“ galerija – viena erdviausių Vilniuje. Tai man leido pasirinkti pakankamai didelio formato spaudą. Viskas bus spausdinta ant archyvinio „Hahnemuhle“ fotopopieriaus. Nekantrauju.

Noriu pasidžiaugti, kad parodos planavimui pavyko suburti nuostabią komandą: mano sužadėtinė Marija prisideda prie kiekvieno žingsnio, kolegė Gabija Kūrė kuria parodos architektūrą, daug pagelbėjo ir parodos kuratorius Karolis Gužas bei Rita Paškevičienė. Parodoje taip pat gros originalus garso takelis, kurį būtent šiam renginiui sukūrė kompozitoriai Pijus ir Kipras Mašanauskai. Labai dėkoju už visą pagalbą.

Laukinis ir laisvas

Renginio metu pristatysiu ir savo pirmąją fotografijų knygą – paroda, iš tiesų, ir yra knygos santrauka, atspindys. Jaučiausi labai įkvėptas, kai pamačiau Rimanto Dichavičiaus knygą „Žiedai tarp Žiedų“. Tai buvo pirmoji erotikos knyga, išleista dar sovietmečiu. Man teko garbė aplankyti Rimantą ir išgirsti visas istorijas, kaip sunku buvo to meto fotografams turėti laisvę kūrybai, su kiek iššūkių jie susidūrė. Manau, kad apnuogintas kūnas vis dar yra nemažas tabu mūsų visuomenėje, nors jau turime didžiulę laisvę kurti ir tai darome laisvoje šalyje. Esu be galo dėkingas už šią laisvę ir norėčiau, jog ši mano knyga taptų tam tikru šių laikų moters ir grožio atspindžiu, kaip tuo metu tapo Rimanto „Žiedai tarp Žiedų“.

Knygos ruošimo procesas

Knygos ruošimo procesas gana panašus į parodos, tik į knygą galima sudėti gerokai daugiau darbų. Darbų atranka parodai buvo dar brutalesnė: planavau eksponuoti gerokai mažesnį kiekį, bet jis išaugo bent dvigubai – tiesiog negalėjau atsisakyti kai kurių darbų. Nemeluosiu, darbų atranka knygai taip pat buvo sudėtinga, į ją sugulė 132 nuotraukos, o ir pats procesas truko ilgai. Atsispausdinau šimtus nuotraukėlių mažu formatu, atmetimo būdu atrinkau favorites. Į pagalbą pasikviečiau keletą draugų, kurių nuomonę labai vertinu. Galiausiai supratau, kad ir kaip sunku, reikia išmokti pasakyti sau „ne“ ir žvelgti plačiau, į visumą.

Seno pabaiga ir naujo pradžia

Šis projektas – tai šešerių mano darbo metų kulminacija. Praleista daug bemiegių naktų, keliantis 4 val. ryto, važiuojant per visą miestą fotografuoti prie jūros ar ežerų. Patirta daug nuostabių momentų: daugumos jų nerodžiau viešai, tad po daug metų darbo viskas pagaliau išvys dienos šviesą. Taip pat tai ir mano ėjimas į meninės fotografijos pusę. Taip, mano karjera gyvuoja mados ir komercinės fotografijos srityse, tačiau didžiausia mano meilė išlieka tyrai žmonių fotografijai. Tai tam tikra prasme naujo kūrybinio etapo pradžia. Galiausiai, visi fotografijų knygos kūrimo, prodiusavimo, parodos organizavimo procesai buvo tikrai sunkūs, tad laukiu, kol viskas sugrįš į ramesnį ritmą.

Geras kadras

Net ir po tiek metų fotografijos srityje užčiuopti, kas padaro kadrą gerą, negaliu. Galbūt bėgant metams ir įgyjant daugiau patirčių keičiasi jo konceptualizavimas, tai, ko kadre ieškai. Kartais tiesiog pamatai ir tave pribloškia, kažką tavyje kutena. Atrodo, lyg viskas sukrito netyčia ir tai daugiau niekada nebus pakartota. Man tai ir yra didžiausias fotografijos grožis. Tai kaip žvejyba ar medžioklė: pasiruoši meškeres, jauką, visas sąlygas ir žiūri, kaip bus. Kartais grįžti tuščiomis, o kartais viskas tiesiog sukrenta, gimsta grožis ir dar vienas trofėjus keliauja knygos link.

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė
Nuotraukos: Rokas Darulis
Portretai: Marija Mašanauskaitė