Pašaukimas padėti žmonėms

Net ir nebūdamas darbe, tu visada esi gydytojas, – apie visapusišką atsidavimą savo profesijai, kurią neabejotinai galima vadinti pašaukimu, sako Dr. Ernest Zacharevskij, “InSense Clinic” plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Svarbiausia šioje srityje, pasak jo – ne tiesiog pakeisti žmogų, o pagerinti jo gyvenimo kokybę, sugrąžinti pasitikėjimą savimi ir sustiprinti meilę sau.

– Už kiekvieno profesionalo slypi istorija. Ernest, pasidalinkite, kas jus atvedė į mediciną? Ar seniai žinojote, kad tai – jūsų kelias?

– Medicina susidomėjau dar mokyklos laikais. Lankiau biologijos bei anatomijos būrelius, dalyvaudavau biologijos olimpiadose. Tik nepasakyčiau, kad tas kelias link dabartinės profesijos buvo lengvas. Studijuodamas antrame, trečiame kurse stipriai sudvejojau dėl savo pasirinkimo. Tuomet vasaros atostogų metu atlikau kelias savanoriškas praktikas ligoninėse ir po jų supratau: medicina tikrai yra mano kelias.

– O kaip pradėjote dirbti estetinės chirurgijos srityje?

– Rezidentūros studijų metais pasižymėjau kaip žingeidus ir aktyvus jaunas gydytojas, todėl jau nuo trečiojo kurso vyresni kolegos mane kvietė į privačias klinikas asistuoti operacijų metu. Jau tada ši estetinės chirurgijos sritis man nebuvo svetima – supratau, kad plastinė rekonstrukcinė ir estetinė chirurgija eina lygiagrečiai. Mano nuomone, plastikos chirurgas tikrai turi turėti estetikos ir grožio suvokimą, pajautimą. Tai svarbu net ir kalbant apie rekonstrukcines operacijas. Nors jų pagrindinė paskirtis yra sugrąžinti funkcijas, atstatyti pakenktas organizmo zonas, pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, tačiau visada sieki, kad rezultatas būtų ir kuo estetiškesnis – kiek įmanoma mažiau randuotas, kuo panašesnis į sveiką zoną.

– Kuo prasminga, kuo įdomi jums ši sritis?

– Gydytojo profesija yra rūpinimasis ir pagalba savo pacientams. Deja, bet mes negalime išgydyti visų ligų ir tam tikrose situacijose 100 proc. atstatyti funkcijų. Visgi matant, kaip pacientai džiaugiasi atgauta funkcija, sumažėjusiu skausmu, pagerėjusia gyvenimo kokybe, atsiranda daug motyvacijos.

Plastinei ir rekonstrukcinei chirurgijai aš skyriau ilgus studijų metus, nuolat tobulėju ir dabar. Žvelgdamas į savo profesinius pasiekimus, savo kasdienius darbus, jaučiu, kad šioje srityje aš visapusiškai save išreiškiu.

– Ernest, kaip manote, ar gydytoju gali būti kiekvienas? Kokių savybių reikalauja šis darbas?

– Kalbant apie gydytojui reikalingas savybes, pirmiausia galiu išskirti besąlyginę meilę žmogui. Svarbu nuoširdžiai norėti jam padėti. Žinoma, svarbus ir profesionalumas, atsakingumas, gebėjimas išgirsti ir suprasti, bendrauti atvirai, empatiškai. Galiu pasakyti, kad gydytojo specialybė gal net kažkiek apvagia šį kelią pasirinkusį žmogų, nes laiko sau ar savo šeimai lieka tikrai mažai. Net ir nebūdamas darbe, tu esi gydytojas. Gali fiziškai būti kitoje vietoje, tačiau mintimis nuolat esi su savo pacientais, kurie jau išoperuoti arba kurių operacijos dar tik planuojamos. Tad tikrai ne kiekvienas žmogus gali būti gydytoju. Net ir medikų šeimose ne visi vaikai pasirenka tokį kelią. Žmogus turi įsivertinti ir suprasti, ar jis tikrai gebės dirbti šį darbą.

– Plastinė chirurgija – ypač jautri sritis, juk neretai tenka susidurti su žmonių kompleksais. Ar dažnai tenka padirbėti psichologu ir įpūsti žmonėms pasitikėjimo savimi?

– Plastinėje, estetinėje chirurgijoje tikrai yra daug psichologijos. Kasdienybėje dirbame ne tik su tais pacientais, kuriems tam tikra procedūra reikalinga pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir su tais, kai vizualiai žmogus yra fiziškai sveikas, tačiau emociškai jaučiasi labai prastai. Svarbu gebėti išgirsti žmogų, suprasti jo poreikius ir lūkesčius bei tinkamai įvertinti, ar planuojama estetinė operacija tikrai suteiks jam tai, ko jis tikisi. Ar jis tikrai įgis daugiau pasitikėjimo savimi ir pagerės jo gyvenimo kokybė. Jei šių dviejų dalykų negalime išpildyti, bet kuri plastinė operacija kelia riziką, kad net po jos žmogus nesijaus patenkintas, o psichologiškai, galbūt, net ir prasčiau.

– O kokios istorijos dirbant šį darbą jums pačiam įsiminė labiausiai?

– Žinoma, visada reikšmingiausi pokyčiai ir pasiekimai įvyksta po rekonstrukcinių operacijų. Kai grąžini žmogui galimybę šypsotis ir ta šypsena yra matoma veide, kai grąžini jam gebėjimą judinti galūnę, plaštaką. Tokie sėkmės atvejai ir laimingi pacientai suteikia prasmę šiam darbui. Net ir po estetinių procedūrų, kai sutinki pacientę po ilgesnio laiko ir matai didesnį jos pasitikėjimą savimi, džiaugsmas aplanko ir patį gydytoją. Juk svarbiausia – ne tiesiog pakeisti žmogų, o pagerinti jo gyvenimo kokybę, sugrąžinti pasitikėjimą savimi, sustiprinti meilę sau.

– Kas kiekvieną dieną šiame darbe jus įkvepia?

– Kai esi savo srities profesionalas, kai nuolat tobulėji ir gebi sėkmingai klasikinius metodus derinti su inovatyviais sprendimais, pasieki tikrai gerus rezultatus. Kasdieniame darbe svarbus ir jau išugdytas gebėjimas juos prognozuoti, t. y. žinojimas, kas būtų tinkamiausia vienu atveju, o kas – kitu. Tai padeda stabiliai, atsakingai ir saugiai elgtis skirtingose situacijose, nes kiekvienas atvejis yra individualus tiek fizine, tiek psichologine prasme.

– Vis daugiau žmonių į plastinę chirurgiją atsigręžia ieškodami ne kardinalių pokyčių, o subtilių, ilgalaikių sprendimų. Ar pritartumėt, kad žmonės į plastikos chirurgus kreipiasi ne vien dėl išvaizdos pokyčių, o norėdami jaustis geriau? Kiek plastinė chirurgija jums yra apie estetiką, o kiek – apie psichologinį gijimą?

– Mano požiūriu, plastinėje chirurgijoje estetinis ir psichologinis veiksniai yra labai gliaudžiai susiję. Ir tikrai tiesa, kad vis daugiau žmonių kreipiasi ne dėl poreikio kardinaliai pasikeisti, bet dėl noro pagerinti savo gyvenimo kokybę, geriau jaustis savo kūne, labiau pasitikėti savimi, subtiliais specialistų prisilietimais ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą. Paprastai norima, kad pokytis būtų subtilus, o ne aiškiai matomas plastinės chirurgijos “štampas”.

Savo darbe visada siekiu, kad atsakingai parinkti individualūs sprendimai lemtų natūraliai atrodantį pokytį, kuris keičia ne tik žmogaus išorę, bet ir vidinę savijautą.

– Ar pastebite, kaip bėgant laikui keičiasi ir požiūris į šią sritį?

– Tikrai galima pastebėti, kad plastinė chirurgija tampa prieinamesnė platesnei visuomenės daliai. Ilgainiui keitėsi ir požiūris į tam tikras grožio proporcijas bei plastines procedūras. Šioje srityje egzistuoja ir įvairios tendencijos. Visgi manau, kad sveika yra tai, kas yra atsakingai, individualiai parinkta ir atliekama kuo labiau išsaugant autentiškumą bei atitinkant natūralias proporcijas.

– Kasdien susiduriate su grožio sąvoka. Ar grožio sąvoka jums yra pastovi? O gal ji kinta su laiku, patirtimi, pacientais?

– Mano suvokimu, asmenybės grožį sudaro ir teigiamos vidinės savybės, ir subtilus išorinis grožis. Žmogaus autentiškume, net ir toje nedidelėje asimetrijoje, slepiasi tikrasis grožis. Kalbant bendrai, laiko tėkmėje visuomenės požiūris į grožį tikrai keitėsi. Jei kažkada estetinės medicinos procedūros buvo daugiau pasiturinčio žmonių sluoksnio išskirtinė galimybė ir buvo norima, kad rezultatai būtų matomi, tai dabar šios paslaugos yra ne tik prieinamos, bet ir pasirenkamos įvairesnių žmonių. O ir rezultato siekiama kuo subtilesnio, kuo natūraliau atrodančio.

– Kokią mintį norėtumėte, kad žmogus išsineštų paskaitęs šį pokalbį?

– Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad prieš ryžtantis plastinei operacijai reikėtų labai gerai apgalvoti keletą aspektų: dėl ko ji bus daroma, ar tikrai naujas pokytis bus priimtinas ir pagerins ne tik išorinį vaizdą, bet ir gyvenimo kokybę bei vidinę savijautą. Sprendimas turėtų būti įvairiapusiškai apgalvotas, o procedūrai pasirinktas tas gydytojas, kuriuo pasitikima ir su kuriuo bus jaučiamasi saugiausiai visą pokyčio kelią: nuo pirmosios konsultacijos, operacijos, gijimo laikotarpio iki galutinio rezultato.

Tekstas: Karolina Kulda
Nuotraukos: asmeninis archyvas