Praėjusią vasarą užgimusi Radio Vilnius ir Lamų slėnio partnerystė įgavo naują formą žurnalo puslapiuose. Uždarant metus, vietoje Spotify Wrapped, pasiūlėme skaitytojams pasiklausyti 2024-aisiais išleistus mėgstamiausius albumus, kuriuos išrinko šią melomanų bendruomenę jungiančios radijo stoties rezidentai.
Bianca Scout – Pattern Damage
„Atlikėją Bianca Scout sužinojau tik šiais metais, tikrindama „UNSOUND” festivalio Krokuvoje programą, nors „Pattern Damage“ jau penktasis solinis jos albumas. Bianca Scoutatkeliauja iš šiuolaikinio ir klasikinio šokio lauko, tad jos pasirodymuose visada daug dėmesio skiriama judesiui. Muzikoje ji drąsiai eksperimentuoja, jungia šiuolaikinės šokių muzikos elementus su kamerine muzika, ambient žanrą su tamsių tonų pop muzika. Ji daug bendradarbiaujas su skirtingais atlikėjais, iš kurių žymiausias turbūt būtų SpaceAfrica. Albumas „Pattern Damage“ užpildė mano namų atmosferą mįslinga, švelnia atmosfera, vis išskraidindavo toliau už kambario sienų. Ypatingiausia albumo daina man tapo „Forest Spirit“, kurią Bianca Scout atlieka kartu su žymiu choreografu ir šokėju Malik Nashad Sharpe dar žinomu kaip Darkmarik. Visiems išsiilgusiems ne sentimentalaus, bet subtilaus ir jaudinančio švelnumo, šis albumas turėtų tapti maloniu atradimu.”
Mantė Valiūnaitė, laidos „Blissfully yours“ autorė
Brokenchord – Stone Island Tracks
„Šiais metais iš lietuviškų leidinių labiausiai dėmesį atkreipė Brokenchord – Stone Island Tracks. Stuburą lyg automobilio sėdynėje atpalaiduojantys gitarų rifai, nerūpestingi ir neįpareigojantys vokalai. Albumas nukelia į kitą klimato zoną. Gal ir vėjuota, bet todėl kad esame kabriolete. Brokenchord vertimas į lietuvių kalbą – tikrai ne Nutrūkusi styga. Vien dėlto, kad šis albumas yra visiškas Ernesto renesansas.”
Žygimantas Kudirka, laidos „Keista” autorius
Charli XCX – BRAT
„Gal atsakymas ir ne pats originaliausias, bet nemeluosiu, kad tai daugiausiai kartų nuosekliai prasuktas albumas mano ausinukuose šiais metais. Charli XCX klausau dar nuo gūdžių 2017 metų, nes visada buvau pop muzikos mylėtoja. BRAT albumas, su savo akį rėžiančia neonine žalia spalva ir trash estetika, apvertė muzikos industriją aukšyn kojomis. Šis albumas kalba apie išsilaisvinimą, buvimą absoliučiu savimi ir nesusireikšminimą. Jis primena, kad mums labai reikia atsipalaiduoti ir leisti sau pasileisti į nuotykius. Nuotykiuose turime patirti tiek džiaugsmą tiek liūdesį, kurie tampa ne lemtingi, o įprasmina procesą ir kelionę per gyvenimą. Taip aš matau ir girdžiu šį albumą!”
Patricija Budaitė, laidos „klaidos” autorė
FREE FINGA – PLASTIKA
„Nuolatos klaidžiodama po elektroninės muzikos užkaborius, saugų prieglobstį šiemet atradau visiškose minėto žanro pakraščiuose – Free Fingos albume „Plastika“. Pastaruosius keletą metų ganėtinai daug dėmesio skyrusi instrumentalistiniems albumams, su vienu malonumu klausiausi kūrinių fone girdimo saksafono, gitaros ir dar kitų garsų. Bet tai – tik viena bendro potyrio sudedamoji detalė. Labiausiai mane nustebino paties Free Fingos, kaip atlikėjo, kismas nuo to, kokį pažinome klausydamiesi albumo „DĖMESIO!“ ir dabar. Matomas ryškus pokytis, akcentuojantis namų ir profesionalios studijos skirtingų kūrybinių procesų rezultatus. Mano ausiai, tai – teisinga kryptimi nuvedusios muzikinio skambesio paieškos, dėl kurių su džiaugsmu nominuoju „Plastika“ savo metų albumu.”
Monika Balčiauskaitė, laidos „Kauno fonas” autorė
IDLES – TANGK
„Albumas sulaužo, bet ir daugkart pastato ant kojų. ryškiai apibūdina šiuos metus – jų gaivališką ir į save sugrįžti skatinantį skambesį. O mėgiamiausias kūrinys – A Gospel – netikėtumu sujautrinantis ir orchestriniais elementais žadantis pakelti iš tamsaus kampo; rėkti viduje, bet ateitin paleisti šviesulį.”
Viltė Miliūnaitė, laidos antra vertus autorė
IXOJI – Traxedia
IXOJI (tariame „devintoji“). Rakelė ir Pijus, smuikas ir elektronika, kūnas ir eteris. Tai pakankamai naujas lietuviškas duetas, kuriame susitinka du gana siauram ratui pažįstamikūrėjai. Ko gero geriausiai žinomas dėl darbo kartu su Mesijumi bei kūrybos pasivadinus Münpauzn, Pijus Džiugas Meižis prieš keletą metų išleido minkštą ir subtilų analoginių sintezatorių sklidiną albumą „Geografinės būsenos“, o dabarsu „Kremerata Baltica“ styginių orkestro smuikininke Rakele Chijenaite sukūrė jautrią, eteryje besisklaidančią, šiurpinančiąir pakylėjančią simfoniją.
„Traxedia“ („tragedija“), kaip ir pridera žanrui, talpina daugybę siužeto vingių. Pavykęs nežemiškas pokalbis tarp akademinės muzikos ir eksperimentinės elektronikos, o dar labiau – tarp dviejų kūrėjų.
Kam? Norintiems pasigilinti arba atsiskirti nuo kūno.
Indraja Vaitkūnaitė, laidos „Bulvės žiedas” autorė
Teatre – Scenes
Eterinė (ethereal) muzika pastaraisiais metais globaliame žemėlapyje suspindo naujomis spalvomis. Lietuvoje originalų atgarsį ir dinamišką albumą pristatė Viktoras Urbaitis, geriau žinomas Teatre pseudonimu. Antrasis kauniečio albumas „Scenes“ žaismingai tyrinėja reivinius pavidalus ir subtiliai atrakina duris į tai, kas slepiasi po hedonistiniu rūbu. 14 kūrinių kompozicija prasideda energingai, laužytu „Haunt“, kurio antrajame plane aidinčios svajingos reverberacijos pasufleruoja albumo pagrindinę giją. Ji įvairiomis formomis šakojasi į industrinius pamatus, 90-ųjų energiją, ir sapnišką atmosferą. Nuo trip-hopinių „Long Afloat“ ir „Freefall“ iki grubesnių „Splitter“ ir „Axis“, albumui pavyksta palysti po oda ir pasėti apmąstymų sėklą, o tai pavyksta padaryti ne kiekvienam.
Justas Kontrimas, laidų „Dykuma”, „Definition of” autorius
Metų albumas: Drake’o ir Kendricko Lamaro muzikinė dvikova
Vienas mano mėgstamiausių hiphopo subžanrų yra „diss track“ – kūriniai, kurie veikia kaip verbalinės atakos, nukreiptos į kitą atlikėją. Kadaise rimais it špagomis nuolat susiremdavo 2Pacas ir Notorious B.I.G., Jay-Z ir Nas, net Lauryn Hill ir Wyclef Jean. Šiemet žanrą atgaivino Drake’o ir Kendricko Lamaro konfliktas, kurio metu bene kas savaitę išeidavo po naują dainą-įžeidimą, pastiprintą kaltinimais smurtu, seksualiniais nusikaltimais ar net slepiamais vaikais. Viso interneto nuomone, konfliktą laimėjo Kendrickas ir jo pareiškimas „Not Like Us“, pelnęs net penkias „Grammy“ nominacijas. Galbūt niekada nesusigrąžinsiu valandų, praleistų gilinantis į kiekvieną dvikovos detalę, bet ir nenoriu – čia vienas tų retų atvejų, kai repo istorija vystėsi tiesiai prieš akis realiu laiku.
Deimantė Bulbenkaitė, laidos „Puota“ bendraautorė
Doechii – Alligator Bites Never Heal
Doechii į pasaulį plačiai žvelgianti Floridos reperė ir dainininkė, nuo 2020 kopianti link savo žvaigždės valandos. Su tokiu artistiškumu, vizija ir charizma, ne tai, kad žvaigždės valanda, bet ir legendos statusas pasiekiamas ranka. Ir tai įrodo vien tas faktas, kad jos įrašas Alligator Bites Never Heal yra nominuotas Grammy kaip geriausias repo įrašas. Šis įrašas nuspalvino ne vieną kelionę šia vasarą ir subtiliai vertė sugrįšti dar ir dar kartą — pulsuojantis klasikinio repo energija ir ekscentriškumu, labai reikalingas tikrumo vulkanas greito vartojimo pop rinkoje. Taiklios eilutės, nesulyginami flow ir balso manevrai, užkrečianti energija bei pagaulūs ritmai —viskas, ką reikia žinoti prieš įsijungiant. Doechii nauja Lauryn Hill lygio ateities legenda! Paminėsit mano žodį.
Vaiper Vitalijus, laidos „Vritualas” autorius