TOP 5 maisto kryptys 2025-aisiais: nuo turkiškų kebabų iki žalių krabų

Ar galėtumėte dėl kremiškiausio tiramisu skristi į Trevizą? O dėl nepadoriai riebių chicharon tacos – į Meksiko miestą? Aš galėčiau. Ir esu tikrai ne viena – tokių skoniui pasišventusių keliautojų gretos sparčiai auga, o gastronominis turizmas išgyvena aukso amžių. Šio sektoriaus ekonominis potencialas vis labiau pripažįstamas net ir valstybiniu lygmeniu – miestai ir šalys aktyviai investuoja į savo gastronominį identitetą: organizuoja maisto festivalius, kuria specialius kulinarinius maršrutus ir populiarina vietos virtuves pasaulyje. Todėl mėgstantiems pavalgyti ir keliauti – atėjo geri laikai. Aš jau dairausi lėktuvo bilietų šiems metams. O jei ir jūs, planuodami 2025-ųjų keliones, pirmiausia užduodate sau klausimą: „o ką ten valgysim?“, – turiu jums 5 idėjas, kur verta nukeliauti šiemet.

Kiūšiū, Japonija

Sąrašą pradedu nuo tolimiausio kampelio – Japonijos – ir kviečiu išplėsti savo gastronominius horizontus toliau negu vien Tokijas. Kad šiame mieste maistas geras (o gal net geriausias?) – žinome visi. Apie Osaką ir jos legendinius okonomiyaki irgi girdėjom nemažai. O ar žinote ką nors apie Kiūšiū – trečią pagal dydį Japonijos salą, su savo sostine Fukuoka priešakyje?

Keliautojų tinklaraščiuose Kiūšiū sala įvardijama kaip „neatrastas Japonijos kulinarinis lobis“. Artumas žemyninei Azijai ir istorinis prekybos su britais, olandais bei portugalais palikimas lėmė šios salos unikalų gastronominį identitetą.

Ir ką gi ten ragauti? Jeigu reikėtų tik vieno vienintelio patiekalo – tebūnie tai jo didenybė ramenas. Kiūšiū saloje populiariausias Hakata stiliaus ramenas, kuriam būdingas riebus ir kreminis tonkotsu (kiaulienos kaulų) sultinys bei tvirti makaronai. Mieste gausu autentiškų restoranų, kuriuose galima pasimėgauti šiuo kultiniu patiekalu, – pavyzdžiui, garsusis „Shin Shin“ ramenų baras, įtrauktas į daugelį gastronominių gidų.

Antras būtinas kulinarinis patyrimas – tai sostinėje Fukuokoje populiarūs yatai – tradiciniai gatvės maisto kioskai, kurie vakarais nudažo savo spalvingomis užuolaidomis Tendžino ir Nakasu rajonus. Tikras, geras gatvės maistas visu gražumu: minėtieji ramenai, gyoza koldūnai ar vištienos iešmeliai yakitori – ten rasite visko.

Jeigu ieškote rafinuotesnės kulinarinės patirties, Kiūšiū taip pat turi ką pasiūlyti. Čia itin populiarus farm-to-table judėjimas, skatinantis glaudžius ryšius tarp maitinimo įstaigų ir smulkiųjų ūkininkų. Pavyzdžiui, garsusis trijų „Michelin“ žvaigždžių restoranas „Sushi Sakai“ Fukuokoje, įkvėptas japonų shun (sezoninio valgymo) principo, orientuojasi į preciziškai atrinktų jūros gėrybių tiekimą. Beje, įdomu, kad, norint čia rezervuoti unikalią vakarienę, privaloma bent tris kartus papietauti!

Privardinau tiek, kad argumentų apsilankyti nepritrūksite. Bet jei dar dvejojate, tik primenu, kad 2025 metais Osakoje vyks pasaulinė paroda „Expo 2025“. Iš Osakos į Fukuoką – jau tik trys valandos greitaeigiu traukiniu…

Katalonija, Ispanija

Ispanijos regione esanti Kosta Bravos pakrantė – lietuviams puikiai pažįstama: čia turistus skraidina kone visos didžiosios Lietuvos kelionių agentūros, ir daro tai ne vieną dešimtmetį. Tad net neabejoju, kad Barselonoje daugeliui jūsų teko ne tik keliauti, bet ir skaniai pavalgyti. O kaipgi Žirona? Taragona? Besalu? Katalonijos regionas turi kur kas daugiau, o 2025 metai – puikus laikas tuo įsitikinti, nes būtent šiemet IGCAT (Tarptautinis gastronomijos, kultūros, menų ir turizmo institutas) paskelbė Kataloniją Pasaulio gastronomijos regionu. Šia proga vietinė valdžia kaip reikiant pasistengė ir įgyvendins ambicingą programą: nauji gastronominiai maršrutai, interaktyvios erdvės, maisto edukacijos programos ir kiti skanūs atradimai jau laukia išalkusių turistų.

Ką čia ragauti? Jei esate prabangių restoranų gerbėjas, Katalonija jums bus tikras rojus. Tai Ispanijos regionas, turintis daugiausiai restoranų, įvertintų prestižiniame raudonajame „Michelin“ gide. Pavyzdžiui, „Casa Nova“ Sant Martí Sarroca miestelyje. Čia šefas Andrésas Torresas kuria rafinuotus patiekalus, vadovaudamasis tvarumo principais, – už tai jam buvo suteikta „Michelin“ žalioji žvaigždė. Bet įdomūs ne tik jo patiekalai – ne mažiau išskirtinė ir šefo asmenybė. Buvęs karo korespondentas ir nevyriausybinės organizacijos Gazoje įkūrėjas, šiandien jis savo istorijas pasakoja per maistą – subtiliai, bet įtaigiai.

Žinoma, galite iškart taikyti į Katalonijos viršūnę ir apsilankyti garsiausiame jos restorane – „El Celler de Can Roca“. Žironoje įsikūręs trijų „Michelin“ žvaigždučių restoranas yra legendinių Roca brolių – Joano, Josepo ir Jordžio – kūrinys. Tai viena prestižiškiausių vietų ne tik Katalonijoje, bet ir visame pasaulyje. Iš keturių tūkstančių „Google Maps“ atsiliepimų, šis restoranas sugeba išlaikyti 4.8 įvertinimą. Panašu, kad vakarienė verta dviejų šimtų eurų (kurie, Vilniaus restoranų kontekste, visai nebegąsdina).
Jeigu prabangūs restoranai – ne jūsų stichija, Katalonijoje vis tiek rasite daugybę kasdienių, bet puikių kulinarinių šedevrų. Skonių kelionę pradėkite nuo paprastai genialaus pa amb tomàquet – duonos, įtrintos sultingu pomidoru. Nors receptas paprastas, katalonai jį laiko neatsiejama savo tapatybės dalimi. Jeigu lankysitės šaltuoju metų laiku, nepraleiskite progos paragauti escudella i carn d’olla – sočių, aromatingų troškinių su mėsa, daržovėmis, bulvėmis ir avinžirniais. O jei traukia jūros gėrybės, verta užsukti į L’Escala miestelį, garsėjantį ypatingo skonio ančiuvių filė. Taip pat Katalonijoje privaloma paragauti fideuà, paelijos brolį dvynį, kuriame ryžius keičia smulkūs makaronai. Galiausiai, jokia gastronominė kelionė neapsieitų be saldaus akcento – crema catalana – klasikinio deserto su traškia karamelizuoto cukraus plutele.

Tbilisis, Sakartvelas

Ši sąrašo vieta skiriama ne tik gero maisto, bet ir vyno mėgėjams. O tiksliau – natūralaus vyno entuziastams. Turbūt nesumeluosiu sakydama, kad natūralus vynas šiuo metu maudosi populiarumo viršūnėje. Na, bent jau Vilniuje kiekvienas naujai atidarytas baras ar restoranas tiesiog privalo savo kortoje turėti natūralių vynų. Nauji prekiniai ženklai kaip „Naked Noah“ ar „New skanu“ – tik dar vienas šios tendencijos įrodymas.

Bet jei natūralus vynas jus domina ne tik hipsteriškame bare, bet ir ten, kur jo gimtinė, važiuokite į Tbilisį. Sakartvelas didžiuojasi tituluojamas vyno lopšiu – čia gėrimas gaminamas jau daugiau nei 8000 metų. Ir didžiuotis yra kuo: vos už kelių valandų kelio nuo sostinės plyti Kachetijos regionas, neretai vadinamas mažąja Toskana. Tai vieta, kur nuostabūs kalnų vaizdai susilieja su gilias tradicijas puoselėjančia vyndaryste. Čia vynas gaminamas pagal unikalų qvevri metodą – moliniuose į žemę įkastuose induose, kurių forma primena kriaušę.

Jei dar nesate ragavę oranžinio (amber) vyno, Kachetija – tam ideali vieta. Jis gaminamas iš baltųjų vynuogių, tačiau fermentuojamas kartu su odelėmis, todėl įgauna sodrią gintarinę spalvą ir kompleksišką skonį. Pamenu, kaip vienas vietinis vyndarys man sakė: „Baltas vynas – kaip šviesus batonas, o oranžinis – kaip sodri viso grūdo duona.“ Labai taiklus apibūdinimas!

Kur Tbilisyje paragauti šio vyno? Pirmiausia, užsukite į „Vino Underground“ – mažą, jaukią vietelę, kur siūloma apie 100 natūralių, šeimos ūkiuose pagamintų kartveliškų vynų, dauguma jų – tradiciniu qvevri būdu. O jei norite dar autentiškesnės patirties, verta ištrūkti iš miesto ir aplankyti „Sesikeli“ vynuogyną. Čia ne tik susipažinsite su senoviniais vyno gamybos metodais ir paragausite išskirtinių vynų, bet ir pajusite tikrą vietinių svetingumą.

Džolos provincija, Pietų Korėja

Korėjiečių kultūra pastaraisiais metais Vakarų pasaulyje pastebimai išpopuliarėjo: filmai, serialai, korėjietiška kosmetika ir, žinoma – maistas, su jo didenybe kimčiu priešakyje, be kurio joks padorus restoranas neapsieina. Tačiau jeigu jus domina tradiciniai Pietų Korėjos patiekalai, apsilankykite Džolos provincijoje – gastronominiame Pietų Korėjos lobyne. Čia esantis Džondžu miestas laikomas Pietų Korėjos gurmanų sostine, o UNESCO jį paskelbė pirmuoju šalies gastronomijos miestu.

Tiesa, jei korėjietišką virtuvę pirmiausia siejate su barbekiu ar aštriais mėsos patiekalais, Džolos regiono skoniai jus gali nustebinti. Čia dominuoja subtilesni, rafinuotesni patiekalai, daug jūros gėrybių ir įvairių fermentuotų ingredientų. Būtent čia gimė garsusis ryžių dubenėlis bibimbap, dažnai vadinamas Budos dubenėlio pusbroliu. Be šio hitu tapusio patiekalo, čia verta paragauti pupelių daigų sriubos su ryžiais (kongnamul gukbap), o tikriems gurmanams – marinuotų žalių krabų (ganjang gejang). Dar vienas populiarus patiekalas – vietiniai jeon blynai. Tai korėjietiški blyneliai, kepami iš daržovių, jūros gėrybių, mėsos ar net tofu. Na, ir galiausiai, rekomenduojama išbandyti tradicinį korėjietišką patiekalą hanjeongsik. Turbūt tiksliau jį būtų vadinti ne patiekalu, o visu ritualu: ant stalo atsidurs dešimtys mažų lėkštučių su skirtingais elementais: ryžiai, sriuba, užkandžiai ir kiti gardumynai.

Tačiau svarbu ne tik ką ragauti, bet ir kur tai daryti. Geriausi Džondžu restoranai įsikūrę Hanoko kaimelyje ir jo apylinkėse. Daugelyje Pietų Korėjos miestų tradiciniai hanok namai užleido vietą dangoraižiams, tačiau čia senoji architektūra išliko, leisdama lankytojams ne tik pasimėgauti išskirtiniu maistu, bet ir pajusti unikalią atmosferą.

Stambulas, Turkija

Turkija dažnam lietuviui asocijuojasi su pigiomis atostogomis penkių žvaigždučių viešbutyje, kur maisto atradimų tiek, kiek siūlo „viskas įskaičiuota“ asortimentas. O visai be reikalo – ši šalis turi tikrus kulinarinius lobynus, kuriuos verta atrasti pačioje jos širdyje – Stambule.

Pastaraisiais metais Turkija itin aktyviai investuoja į gastronominį turizmą – šalis siekia įtvirtinti savo pozicijas kaip viena pagrindinių pasaulio kulinarinių krypčių. Siekiant plėtoti šį sektorių, pastaruoju metu Stambule pridygo gausybė naujų kulinarijos ir konditerijos kursų, atidaryti dešimtys gastronomijos muziejų, o kasmet visoje šalyje vyksta daugiau nei 360 gastronomijos festivalių.

Gaila, kad gatvėje paklausę lietuvio, kokius turkiškus patiekalus žino, ko gero, išgirstume tik vieną atsakymą – kebabas. Tačiau Stambulas, būdamas kultūriniu ir kulinariniu šalies centru, siūlo daugybę skonių, kuriuos privalu patirti kiekvienam maisto entuziastui. Vienas iš tokių – balık ekmek, arba keptos žuvies sumuštinis. Tai tikrų tikriausias gatvės maistas – klasika, kurią rekomenduojama ragauti miesto žuvies turguose. Gatvėje ieškokite ir gardžiųjų simit. Tai į riestainį ar beigelį panaši duona, padengta sezamo sėklomis.
Nors aš labiausiai turkišką virtuvę dievinu dėl pusryčių. Keliaudama po Pietų Europos šalis pasigendu pusryčių kultūros, nes tiesiog pyragėlis su kava – ne mano stiliaus maistas. Bet štai Stambule pusryčiai yra tikrų tikriausia puota. Kahvaltı – tradiciniai turkiški pusryčiai – tai daugybė lėkščių su įvairiausiais sūriais, alyvuogėmis, virtais kiaušiniais, daržovėmis, uogienėmis, medumi ir šviežiai kepta duona. Neatsiejama pusryčių dalis yra ir menemen – kiaušinienė su pomidorais.

Tiesa, Turkijos kulinarija ties paveldu nesustoja – ji ambicingai žengia tvarios gastronomijos keliu. Iki 2030-ųjų šalis ketina sertifikuoti visas šalies apgyvendinimo įstaigas, bendradarbiaujant su Pasauline tvaraus turizmo taryba (GSTC). Šiuo metu daugiau nei 19 000 įstaigų jau dalyvauja GSTC sertifikavimo procese, o tvarumo iniciatyvos vis labiau apima ir restoranų sektorių. Rezultatai kalba patys už save – per pastaruosius dvejus metus net dešimt Turkijos restoranų pelnė prestižines „Michelin“ žaliąsias žvaigždes už atsakingą ir ekologišką požiūrį į gastronomiją.

Tekstas: Agnė Kalinkaitė-Galvydė, Instagram: @agne_kalinkaite
Nuotraukos: restoranų archyvas