Ilgaamžiškumo paieškos: ar Lietuva gali tapti dar viena mėlynąja zona?

Ar gyventi ilgai, sveikai ir laimingai gali būti įmanoma ne tik Japonijos salose ar Italijos kalnuose, bet ir čia, Lietuvoje? Rugsėjo 8 d. MO muziejaus konferencijų salėje vyks žurnalo „Lamų slėnis” organizuojamas seminaras „Ar Lietuva gali tapti dar viena mėlynąja zona?”, skirtas aptarti ilgaamžiškumo, sveikos gyvensenos ir bendruomeniškumo temas.

Diskusijoje dalyvaus šeimos gydytojas, LRT radijo laidos „Diagnozė: gyvenimas” vedėjas Ignas Klėjus, VU lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas bei biochemijos mokslų daktarė, SYNC klinikos įkūrėja ir ilgaamžiškumo ekspertė dr. Indrė Aleknavičienė.

Pasak dr. Indrės Aleknavičienės, vis daugiau žmonių Lietuvoje ima suvokti, kad sveikata – tai ne tik ligos nebuvimas, bet ir kasdieniai pasirinkimai, kurie lemia gyvenimo kokybę. Plačiau apie tai – mūsų pokalbyje.

– Indre, kaip apibūdintumėte, kas yra „mėlynosios zonos” ir kuo jos ypatingos?

„Mėlynosios zonos” – tai pasaulio regionai, kuriuose žmonės gyvena ne tik žymiai ilgiau, bet ir išlaiko aukštą gyvenimo kokybę iki pat senatvės. Jos ypatingos tuo, kad ilgaamžiškumas čia – ne atsitiktinumas, o natūrali gyvenimo pasekmė.

Dažniausiai minimos penkios tokios vietos: Okinava Japonijoje, Sardinijos sala Italijoje, Ikaria Graikijoje, Nicoya pusiasalis Kosta Rikoje ir Loma Linda JAV. Nors jų kultūra labai skirtinga, visose jose matome tam tikrų bendrų įpročių, kurie akivaizdžiai prisideda prie ilgo ir sveiko gyvenimo.

– Kokie tai įpročiai ir kuo jie yra svarbūs bendrame ilgo ir sveiko gyvenimo kontekste?

Vienas ryškiausių – natūralus, kasdienis judėjimas: daug vaikščiojimo, fizinis darbas, judėjimas be sporto programų ar treniruočių salių. Antra – stiprus bendruomeniškumo jausmas: artimi ryšiai su šeima, kaimynais, draugais. Ir trečia – maistas: augalinis, neperdirbtas, dažnai valgomas mažomis porcijomis, lėtai ir dėmesingai.

Šie įpročiai labai tiesiogiai veikia organizmo uždegiminius procesus, hormoninę pusiausvyrą, energijos gamybą ir net genų raišką. Ir nors skamba paprastai – tai būtent tas paprastumas daro juos tokius veiksmingus.

– Kaip prasidėjo jūsų pačios kelias į mokslu pagrįstos mitybos ir ilgaamžiškumo mokslus? Kuo jus ši sritis sudomino?

Mano kelias prasidėjo iš mokslo pusės – daugelį metų dirbau molekulinės biologijos ir biochemijos srityse. Mane visada žavėjo tai, kaip giliai galime suprasti žmogaus organizmo veikimą ląstelių ir molekulių lygmeniu. Vėliau mano dėmesys natūraliai nukrypo į mikrobiotos tyrimus, kurie atvėrė dar vieną sluoksnį – ryšį tarp žarnyno, smegenų, imuninės sistemos ir bendros sveikatos palaikymo.

Norėdama taikyti šias žinias praktiškai, baigiau ne vienas mitybos studijas, gilinausi į funkcinės medicinos principus, kurie leidžia vertinti žmogaus sveikatą holistiškai, bet kartu labai individualiai ir preciziškai. Ilgaamžiškumo mokslas mane įtraukė kaip sritis, kur susitinka visa, kas man įdomiausia – molekuliniai mechanizmai, prevencija ir žmogaus galimybės ilgai išlikti ne tik gyvam, bet ir gyvybingam.

– Kaip jūs pati apibrėžtumėte ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą – ar tai labiau fizinė, ar emocinė būsena?

Man tai – abiejų pusių sintezė. Galime rūpintis mityba, judėjimu, papildais, bet jei trūksta gyvenimo džiaugsmo, ryšių su kitais, prasmės – tai nebus pilnavertis ilgaamžiškumas.

Sveikas senėjimas reiškia, kad žmogus ne tik išlieka fiziškai aktyvus, bet ir jaučia emocinį stabilumą, vidinę ramybę, tapatybę su savo gyvenimu. Ir šiuolaikinis mokslas tai patvirtina – vienišumas, lėtinis stresas, emocinis uždarumas tiesiogiai veikia mūsų biologinį senėjimo greitį.

– Ar Lietuvoje jau pastebite teigiamų pokyčių žmonių požiūryje į sveikatos priežiūrą ir ilgaamžiškumą?

Tikrai taip. Vis daugiau žmonių Lietuvoje ima suvokti, kad sveikata – tai ne tik ligos nebuvimas, bet ir kasdieniai pasirinkimai, kurie lemia gyvenimo kokybę.

Matau augantį susidomėjimą prevencija, mikrobiota, individualizuota mityba, atsiranda daugiau klausimų apie maisto papildų veiksmingumą, streso valdymą, miego ritmą. Vis daugiau žmonių supranta, kad sveikata yra aktyvus procesas, o ne tik reakcija į simptomus. Tai labai džiuginanti kryptis.

– Plačiau apie šias temas diskutuosite „Lamų slėnio” seminare „Ar Lietuva gali tapti dar viena mėlynąja zona?”. Kokie mėlynųjų zonų gyventojų įpročiai šiuo metu jums atrodo imliausiai pritaikomi Lietuvoje?

Tai bus atvira diskusija, kurioje dalinsimės tiek mokslinėmis įžvalgomis ir ilgaamžiškumo medicinos naujovėmis, tiek praktiškais patarimais apie tai, kas lemia ilgaamžiškumą ir gyvenimo kokybę. Kalbėsime apie ląstelių senėjimą, mikrobiotą, uždegiminius procesus, mitybą, miegą, emocinį atsparumą, bet tuo pačiu – apie visiems prieinamus, kasdienius sprendimus. Pasidalinsime ir asmeninėmis patirtimis. Ieškosime atsakymo, ar Lietuva gali tapti dar viena mėlynąja zona – vieta, kur žmonės gyvena ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau. Mums artimi tokie dalykai kaip paprastesnis gyvenimo tempas, ryšys su gamta, šeima, bendruomeniškumas – tik gal kartais reikia priminimo, kaip tai paversti kasdienybe. Apie tai ir pasikalbėsime.

– Kaip žmogus, gyvenantis šiuolaikinėje skubančioje aplinkoje, galėtų praktiškai įtraukti mėlynųjų zonų principus į savo kasdienybę?

Svarbiausia suprasti, kad ilgaamžiškumą lemia ne dideli vienkartiniai pokyčiai, o maži, kasdieniai sprendimai. Vienas paprasčiausių ir kartu veiksmingiausių dalykų – grąžinti į dieną ritmą. Reguliarus valgymas, pastovus miego laikas, bent valanda be ekranų vakare – tai jau yra labai daug.

Dar vienas įprotis, kurį galima pradėti tiesiog šiandien – pasivaikščiojimas po vakarienės. Jis gerina cukraus apykaitą, mažina uždegimą, ramina nervų sistemą. Tai – mėlynųjų zonų dvasios veiksmas: paprastas, prieinamas ir turintis realią įtaką sveikatai. Nereikia visko keisti iš karto – pakanka pradėti nuo vieno sąmoningo žingsnio.

Kviečiame visus, besidominčius ilgaamžiškumu, sveikata ir kokybišku gyvenimu, prisijungti prie įkvepiančios diskusijos.

Renginio informacija:
● Data: rugsėjo 8 d.
● Laikas: durys – 18:30, pradžia – 19:00
● Vieta: MO muziejaus konferencijų salė, Pylimo g. 17, Vilnius
● Bilietai: https://tickets.paysera.com/lt/event/pasiganymai-lamu-slenyje-seminaras-ar-lietuva-gali-tapti-dar-viena-melynaja-zona

Nuotrauka: Monika Juodeikaitė