Kaip dviejų žmonių kalba transformavosi į augalines dirbtuves

Pro Kauno centre įsikūrusios bundu.bakery duris jie įžengia susikibę už rankų ir plačiai besišypsantys. Gali pagalvoti, kad išgyvena medaus mėnesį. Mano spėjimas beveik pasiteisina. Nors Mindaugas ir Austėja Ravkos kartu jau daugiau nei septynerius metus, vos prieš porą dienų jie sugrįžo iš pirmųjų savo atostogų svetur. Šiaurės Italija. Puiki kryptis, iš kurios patogiai gali pasiekti bet kurį Italijos tašką ar kaimynes Šveicariją ir Austriją. Bet ne apie Italiją aš šįkart. Darboholikais, prasimušusiais intravertais save vadinančią porą jungia augalinio maisto ir sveikatingumo tematika, apie ką ir sukasi šis interviu.

– Ar pamenate, kaip atrodė pirmasis jūsų pasimatymas?

Austėja: Vieną pirmųjų pamenu. Tuo metu dar gyvenome skirtinguose bendrabučiuose. Ėjome į restoraną Perkūno alėjoje: vilkėjau gražią suknelę, Mindaugas kostiumą. Restoraną mums buvo rekomendavęs Mindaugo šefas, pas kurį jis dirbo gimtuosiuose Šiauliuose. Norėjome paragauti kitokio maisto, jau ne barako makaronų.

– Kiek teko su jumis susidurti ar (ne)rasti apie jus viešojoje erdvėje, atrodo, esate iš tylesnių žmonių, nemėgstate būti dėmesio centre ir dalyti interviu. Kaip platesnei auditorijai save pristatytumėte?

Austėja: Mums lengva pasakyti, kas mus įvaizdina – prasimušę intravertai. Esame kažkas tarp intraverto ir ekstraverto, susijungę per maistą ir gyvenimo filosofiją. Save taip ir pristatytume – prasimušę intravertai, atėję į augalinio maisto ir sveikatingumo tematiką.

– Taikyčiau jums kelis apibūdinimus: kuklūs savo emocijomis ir gestais, atsargūs, teisingi, fanatiški dėl švaros. Ar šios savybės jums padeda konkurencinėje aplinkoje? Ką jūs laikote pagrindiniais savo konkurentais?

Mindaugas: Kai į žmones žvelgi iš toliau, kiekvieno savybės yra unikalios ir savaip padeda. Svarbu būti unikaliu. Su kai kuriomis savo savybėmis mes dirbame, jos evoliucionuoja, pavyzdžiui, bendravimas. Esame prasimušę intravertai, kurie nelabai linkę reikšti savo mintis viešai ir atvirai. Maisto ruošime esame išsikėlę savo standartus ir stengiamės juos išlaikyti.

Austėja: Savyje mes neturime konkurencingumo. Mūsų tikslas – kaskart padaryti geriau už save. Po kiekvienų dirbtuvių analizuodavome, kas pavyko, ką galėtume padaryti geriau. Pilnos struktūros augalinė mityba nėra labai populiari. Visi žino vegetarus, veganus, ką jie valgo ir dažniausias tokios mitybos priežastis. Savo dirbtuvių metu mes norime parodyti, kas yra pagrindas, kaip į savo racioną įtraukti daugiau augalų. Geriau žinoti, ką įtraukti, o ne tik ko atsisakyti.

– Ar galėtumėte įvardinti, kada ir kaip pas jus atsirado ši maisto ir sveikatingumo sintezė? Galbūt nuo susipažinimo momento ar tai kilo daugiau iš diskusijų?

Mindaugas: Kai susipažinome, maistu jau buvau pradėjęs domėtis ir dirbau šioje srityje. Austėja tyrinėjo sveikatingumo temą, tik ji dar nebuvo tokia aiški. Iki susipažįstant su Austėja, aš nebuvau susidūręs su augaline, vegetarine mityba. Man skanu ir įdomu buvo maistas plačiąja prasme: kepsniai, steikai, azijietiška virtuvė. Būdamas penkiolikos – šešiolikos metų, kai su tėvais savaitgalio rytais žiūrėdavome kulinarines laidas, vis bandydavau kažką pagaminti. Mėnesį pabuvęs savanoriu restorane, pabaigęs mokyklą išsikėliau sau iššūkį pabandyti darbą profesionalioje virtuvėje.

Austėja: Kaip mes apjungėme maistą ir sveikatingumą – čia aš kaltininkė. Visiškai guilty. Mums susipažinus, aš jau nevalgiau mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Viena koja buvau pilnos struktūros augalinėje mityboje. Kai po pirmųjų studijų metų pradėjome gyventi kartu, Mindaugui nebeliko nieko kito kaip arba gaminti du atskirus patiekalus, arba vieną abiem. Tuomet ir atsirado naudos – vertės filosofija, daug ieškojome. Buvome labai jauni, o jau turėjome sveikatos problemų.

– Tad greičiausiai jūsų pasirinkimas buvo labai kryptingas – ligos ar tam tikrų simptomų pasekmė?

Austėja: Aš turėjau stiprią mažakraujystę. Ji nesitvarkydavo net geriant vaistus. Kaip paskutinio lašo griebiausi visų gyvūninės kilmės ir glitimą turinčių produktų eliminavimo iš savo mitybos, ir man mažakraujystės problema susitvarkė. Nuo tos minutės supratau, kad tai gali būti raktas į sveikatą, į gerą savijautą, į išvaizdą: mano veidą dengė aknė. Taip augalinės mitybos link viliojau ir Mindaugą.

Mindaugas: Buvo smalsu pasitikrinti, ar galiu pagerinti savo savijautą, norėjau daugiau sužinoti apie sveiką kūną. Kartu su Austėja augalinės mitybos link ėjome iš praktinės pusės. Rūpėjo išbandyti praktiškai – veikia tai ar ne.

– Kokia Tau buvo šios kelionės pradžia? Tu, Mindaugai, iki tol valgei viską.

Mindaugas: Sudėtingiausia buvo rasti skanias alternatyvas. Na, ir dviese discipliną išlaikyti lengviau. Nuo pirmos klasės, beje, iki dabar, šoku tautinius šokius. Man norisi kitokios fizinės veiklos, ne tik į sporto salę nueiti. Pokyčio ilgai laukti nereikėjo: jau po savaitės-dviejų pats jaučiausi lengviau, virškinimas vyksta greičiau, daugiau energijos, atrodo, lėčiau pavargsti. Jei kitiems kolektyve po vieno intensyvesnio šokio reikia pertraukos, aš jaučiu, kad man ji nebūtina. Šokių partnerė vis sakydavo: nukankinkite Mindaugą kas nors pagaliau (šypsosi).

– Jūsų išskirtinumas yra pilnavertė augalinė mityba, kurioje dominuoja ryškios spalvos ir organizmui reikalingų medžiagų balansas. Kaip kilo būtent tokio koncepto idėja? Kada maisto ruošimas tapo pagrindine jūsų veikla?

Mindaugas: Maždaug nuo dvyliktos klasės. Esu 2-3 metus dirbęs padavėju, tačiau pagrindas – virtuvė. O Austėja yra mano pagalbinės rankos.

Austėja: Pagalbinės rankos, pagalbinis žodis, dirbtuvių organizatorius, marketingo žmogus. Dirbtuvės – tai mūsų kaip dviejų žmonių kalba. Aš visiškai nemėgstu gaminti. Esu gyvensenos medicinos specialistė. Tai yra to, apie ką mes dabar kalbame, mokslinė pusė. Gyvensenos medicinos specialistai fokusuojasi į pilnos struktūros augalinio pagrindo mitybą. Apie tai mes kalbame per dirbtuves, iš to mes gaminame. Taip mūsų veikloje atsiranda mokslinė pusė, noras edukuoti žmones, perduoti žinias apie augalinę mitybą – kaip tai yra lengva, paprasta, greita, skanu, išvaizdu. Nėra taip, kad žmonės liks nepavalgę. Yra ką valgyti. Mindaugas rodo praktinę pusę, aš esu to mokslinis pagrindimas. Mokslas + praktika yra lygu Austėja + Mindaugas.

– Kaip jūsų virtuvėje ir augalinio maisto ruošimo dirbtuvėse gimsta patiekalas? Energetinė vertė, skonis, kvapas, vizualinis pateikimas… Kur gaminant maistą krypsta jūsų dėmesys? Kaip šiuos dalykus rikiuotumėte prioriteto tvarka?

Mindaugas: Pirmiausia pasirūpiname maistine patiekalo verte – sudėtiniais angliavandeniais, geraisiais riebalais, baltymais ir skaidulomis, tačiau tiek pat svarbūs ir kiti aspektai: skonis, kvapas ir vizualinis patrauklumas. Siekiame, kad patiekalas būtų subalansuotas, skanus ir estetiškas – toks, kurį norisi valgyti.

Austėja: Dirbtuvėse svarbu skirti dėmesį maisto pateikimui. Mindaugas visa apipavidalina iki galo. Kaip yra sakoma, žmogus pirmiausia valgo akimis, paskui nosimi ir tik tada burna. Tai jei akys mato neskanų vaizdą, galbūt maistas liks neragautas. Jei nepatiks kvapas, taip pat neimsi / negersi.

– Tiesa. Visgi yra tam tikri produktai, kurie turi savitą, ne visiems priimtiną kvapą, pavyzdžiui, avinžirniai. Labai geras baltymų šaltinis, tačiau kaip išlaviruoti, kad kvapas taptų patrauklus?

Mindaugas: Natūralų kvapą galima paslėpti prieskoniais, troškiniuose, taip pat yra, pavadinkime, maisto gaminimo taisyklių, kurių pagalba kvapą galima neutralizuoti. Kartais su daugiau rūgšties, kartais gerai nuviriant.

Austėja: Ir bolivinės balandos kvapas daug kam nepatinka. Vėlgi svarbu, kaip išvirti, kad kvapas neatsiskleistų. Čia padeda parinkti prieskoniai ir, kas aktualu ruošiant visus grūdus, tai labai gerai juos nuplauti.

– Mindaugai, žvelgiant į Tavo karjeros kelią, buvai ir padavėju, ir pagrindiniu virtuvės šefu restoranuose Moksha, Antis rūsy. Ar profesionalioje virtuvėje buvo pozicija, kuri Tau ne(pa)tiko?

Mindaugas: Kai dirbau Šiauliuose, virtuvėje buvo laikomasi itin taisyklingos hierarchijos, mokėjome dirbti visose pozicijose. Pradžioje man viskas patiko, norėjau sužinoti kuo daugiau. Yra buvę, kad tam tikrose kategorijose (pavyzdžiui, šiltuose ar šaltuose patiekaluose, desertuose) vengdavau ruošti kai kuriuos patiekalus, nes pats nemėgau arba nebuvau išbandęs tam tikrų ingredientų. Mažiau patirties turėjau konditerijoje. Tačiau atėjus tinkamam darbui, tos patirties įgijau. Būdamas antrame kurse pradėjau dirbti su šefu Antanu Stankevičiumi – įmonės Red Rubin Bazilikas įkūrėju. Tai darbas privačių švenčių sektoriuje: įmonių vakarėliai, vestuvės, gimtadieniai ir panašiai. Turbūt tai jau trečias – ketvirtas sezonas, kai dirbame kartu.

– Dirbant su šefu Antanu Stankevičiumi privačiuose renginiuose ruošiate įvairų užsakomą maistą. Tai nėra vien tik augalinė mityba, apie ką esate jūs ir jūsų nešama žinutė augalinės mitybos dirbtuvėse.

Mindaugas: su Antanu gaminame maistą plačiai auditorijai, žmonėms su įvairiais mitybos poreikiais: visavalgiams, vegetarams, veganams. Netrūksta ir ant griliaus keptų daržovių. Augalinių dirbtuvių žinutė eina koja kojon su manimi, nes tikslas yra supažindinti žmones su galimybe į savo mitybą įtraukti kuo daugiau augalinių komponentų, nepaisant jų mitybos pasirinkimų. Taip pat dirbu ir su individualiais užsakymais, ruošiu maistą jogos stovyklose, dirbu su keliais organizatoriais, kurie rengia Erasmus+ mainų programos stovyklas čia, Lietuvoje.

Austėja: Kaip savarankiškas šefas Mindaugas savo kelią pradėjo nuo privačių užsakymų didžiosioms metų šventėms. Esame iškepę labai daug kilogramų kūčiukų be glitimo ir tiek pat kilogramų bananų duonos. Esame nemiegoję per visas Kūčias ir iki jų, kad spėtume laiku atiduoti užsakytą maistą iš mūsų pasiūlyto meniu. Tarp viso to chaoso veiklų, yra ir augalinės dirbtuvės, kurios yra bendras mūsų projektas. Prieš du metus mums gimė augalinių dirbtuvių idėja, kilusi iš asmeninių paieškų, kaip ir ką įvairiau gaminti. Pirmas bandymas buvo labai nedrąsus, į dirbtuves atėjo tik du žmonės. Prireikė vienerių metų, kol išdrįsome organizuoti antras.

– Jūs nusivylėte, kad nesurinkote auditorijos?

Mindaugas: Priežasčių buvo daugiau: intensyvūs kiti darbai, reikėjo daugiau patį dirbtuvių konceptą išvystyti, susirasti nuolatinę vietą jų organizavimui. O tai yra gana sudėtinga.

Austėja: Kai prieš metus organizavome dirbtuvių maratoną, visą rudenį ir žiemą, joms buvome pasirinkę Sun.day loftą Drobės fabrike. Tačiau gyvenime yra tam tikrų epizodų, kurie nukreipia kitur. Mus nukreipė tam tikri žmonės, mūsų pačių klaidos, buvo neigiamų žmonių komentarų ir mes sustojome. Tačiau ta idėja visada yra mumyse. Taip, kaip mes kuriame dirbtuves, niekas tokių neorganizuoja. Kuomet Mindaugas sukasi virtuvėje, jame įsijungia kažkokia virtuvės siela: profesionali, komunikabili, pastebinti detales. Aplink jį norisi būti, gera iš jo mokytis. Tai, kokią atmosferą jis sukuria, yra išskirtinumas žmonėms ir vien dėl to mes sugrįšime. Nepaisant to, kad visas dirbtuves mes rengėme į minusą. Tai nėra pelninga veikla.

– Kokią savo veiklos viziją matote, sakykime, po dešimties metų? Galbūt tyliai svajojate sukurti erdvę, į kurią žmonės ateitų lėtai pabūti ir pasimėgauti augaliniu maistu? Kas toje erdvėje vyrautų, fantazuojant apie formas, spalvas, paviršius, skonius ir kvapus?

Mindaugas: Ateityje matome įvairialypę sritį: norėtųsi įkurti studiją, kuri būti mobili ir funkcionali, lengvai pritaikoma pagal konkrečią situaciją. Ar tai baldai, ar virtuvės įranga – svarbu, kuo daugiau mobilumo. Taip studijoje galėtų vykti skirtingi renginiai: dirbtuvės, degustacijos, pop up restoranas, privatus renginys. Neįsivaizduoju tos erdvės be daug žalumos ir augalų.

Austėja: Mūsų erdvė turėtų būti prieinama ir kitiems, kad žmonės, kurie ieško erdvių savo veikloms vykdyti, nesusidurtų su tuo, su kuo susiduriame mes, kada mums yra uždaromos durys į nuostabias ir funkcionalias erdves.

– Kas būtų tas žmogus, su kuriuo kartu norėtumėte gaminti vakarienę dideliam būriui svečių ir kodėl pasirinktumėte būtent jį/ją?

Mindaugas: Nori paklausti, ar turime kažkokį idealą? Šiai dienai tokio žmogaus nėra. Labiau vertiname žinias, žmones, su kuriais dirbame, ir tai įpareigoja atitikti aukštą kokybę. Taip sugrįžtame prie tų pačių žmonių, su kuriais dirbu: Antanas Stankevičius, Darius Kustinskij. 100 ar 200 žmonių būrys negąsdintų – tokia patirtis jau yra. Galbūt skamba mistiškai, tačiau labai daug priklauso nuo koncepto. Gera patirtis buvo praėjusios Erasmus+ stovyklos metu. Įsivertinus maisto, kurį ruoši, konceptą, tampa aišku: reikia didesnio virtuvėje dirbančių žmonių skaičiaus arba paprastesnio meniu. Kitas klausimas yra reikalingų produktų kiekiai. Visų stovyklų pradžioje stebime, kiek valgūs yra žmonės. Jei maisto lieka, kai kuriuos produktus įkomponuojame į kavos pertraukėles. Galbūt tai mano įgūdis, tačiau iš likučių gebu kažką skanaus pagaminti.

– Pamodeliuokime siurrealistinę situaciją: jūs nebegalite gaminti… Kokia yra kita jūsų aistra, kurios imtumėtės?

Mindaugas: Vienareikšmiškai tai būtų susiję su … lego konstruktoriumi. Manyje šis potraukis nuo vaikystės, o per pastaruosius dvejus metus tapo hobiu. Manau, kurčiau youtube kanalą. Vaikystėje, pamenu, daug laiko praleisdavau tiesiog stebėdamas, kaip konstruoja kiti. Arba tai būtų darbas pačioje lego įmonėje, kuriant naujus dizainus, lego rinkinius.

– O jeigu tai būtų ne Tavo, Mindaugai, asmeniškai, o jūsų abiejų veikla? Kas dar jungia jus abu?

Austėja: Tai būtų kažkas, kas susiję su dviračių sportu.

– Man labai patinka žaisminga frazė, kurią pati kartais paverčiu realiu veiksmu: my kitchen is for dancing. Ar jūsų namų virtuvėje taip pat vyksta geriausi vakarėliai?

Austėja: Už uždarų durų vyksta tobuliausi vakarėliai (šypsosi). Dažnai nutinka taip, kad susitikimai su draugais kažkokiu būdu baigiasi mūsų virtuvėje.
Mindaugas: Su muzika ir maistu.

– Mėginant išskirti, kas geriausiai atspindi Mindaugą ir jūsų kartu su Austėja organizuojamas augalines dirbtuves, pirmiausia iškyla žolelių padažo – aliejaus vaizdinys. Tai apie kvapą, spalvą, apie jus.

Mindaugas: Žolelių aliejus – tai mano maisto gaminimo pradžia. Dar dirbant Šiauliuose žolelių aliejus man paliko įspūdį: švelniai paskrudintas ir paglaistytas ant mažų duonos riekelių. Šio aliejaus galima ruošti kelis variantus, o juo gardinti tinka kruopas (grikius, ryžius, bolivinę balandą ir kitas), salotas, bulves, pilno grūdo makaronus ar tiesiog pamirkyti pilno grūdo duoną. Kviečiu pabandyti.

Žolelių aliejus pagal Mindaugą:

~ 50 g špinatų (mažųjų)
~ 10 g baziliko
~ 10 g petražolių
~ 10 g kalendros
~ 10 g svogūno laiškų
~ 10 g krapų
~ 50 ml alyvuogių aliejaus
~ 150 ml vynuogių kauliukų aliejaus
~ 1 šaukštas druskos
~ 1 šaukštas medaus
~ 1/2 citrinos sulčių
~ 2 česnako skiltelių
Viską sudėti į elektrinį maišytuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Galima laikyti šaldytuve iki 2 mėn.

(iš šių produktų gaunasi apie ~300-350 ml aliejaus)

Tekstas: Laura Kaščiukaitė