Rugsėjis man visada reiškia naują pradžią. Tai laikas, kai keičiasi viskas: orai, apranga, rutina, mano atveju – net ir namai. Kai pasibarsčiusių vasaros dienų lengvumą nustumia idėjų, darbų, projektų pilnas ruduo. Ne vienas šiame numeryje kalbintas herojus man pritars: naujojo sezono darbų gausoje svarbu prisiminti save. Susikoncentravus į ateities tikslus nepamesti dabarties suvokimo. Tarp „nieko nebespėju“ leisti sau akimirkai sustoti. O jei nepavyksta, kaip sako viena popierinio rudens numerio herojė, laiką sau, savo pomėgiams, pauzėms ir įkvėpimams galima tiesiog sąmoningai susiplanuoti. Gal mums, pasiekimų (ar nuovargio?) visuomenėje gyvenantiems bendrakeleiviams, laiką sau iš tiesų būtina suplanuoti kaip dar vieną darbą? Kad ir kaip bebūtų, sėkmė neturi savo recepto, o gal, priešingai, – receptų tiek daug, kiek žmonių. Todėl linkiu jums (ir sau!) žvarbiomis rudens dienomis, kai projektas veja projektą, ir galvoje, rodos, nebelieka vietos, mintimis sugrįžti į tą šiltą ilgą vasaros dieną, kai viskas atrodė šiek tiek paprasčiau.

Smagaus skaitymo!