Tikime, kad esate skaitę, o gal bent girdėję, apie didžiulio populiarumo susilaukusią knygą „Nuovargio visuomenė“. Joje korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byungas-Chulas Hanas pristato terminą „pasiekimų visuomenė“, apibūdinantį ne tik svarbų paradigmos pokytį, bet ir šiandien itin dažną persidirbusių, savo darbo rezultatais nesugebančių pasidžiaugti individų tarpsmą. Taip, čia apie mus, XXI a. multitaskerius freelancerius, siekiančius amžino progreso, turinčius krūvą „kabančių“ didelių ir mažų darbų, nuolat vienas kitą vejančius deadlainus ir, neretai, perdegimo sindromą. Laisva valia, sako autorius, mes tapome išnaudotojais patys sau, o pasveikti galime tik nurimę ir nustoję be perstojo veikti.
Ir iš tiesų, ar dar prisimenate, kada paskutinį kartą nuobodžiavote? Jautėte tą monotonišką nuobodulio jausmą, kai minčių neblaško nei darbai, nei renginiai, nei telefono ekranu slystantis pirštas, nei nuolat jame besikeičiantys vaizdai? Bet juk tai taip… nuobodu, sakysite? Gal ir taip. Bet tam, kad atrastum, reikia ištrūkti. Kūrybai reikia tylos, o nuobodulyje, pasirodo, slypi didžiulis potencialas. Sakoma, kad būtent tada, kai kūnas įjungia autopilotą, o protas nustoja būti maitinamas išoriniais dirgikliais, atgimsta žmogaus kūrybiškumas ir erdvė naujoms idėjoms suvešėti. Kiekvieną vasarą stengiamės patirti tą beviltiškų ilgų vasaros dienų lėtumą, to linkime ir jums. Kas žino, gal rudenį iš to užgims kas nors labai įdomaus.
Smagaus skaitymo!
