Meninių akcijų savaitė Vilniuje: kai krizė tampa galimybe

Rugsėjo 22-27 d. Vilniaus viešosios erdvės taps atviromis laboratorijomis menui ir bendrystei – čia vyks Meninių akcijų savaitė (MAS’25), kurią rengia nepriklausoma šokio organizacija Be kompanijos. Šių metų tema – „Krizė kaip šansas”.

Krizė paprastai suvokiama kaip grėsmė ar lūžio taškas, tačiau festivalis kviečia ją matyti ir kaip galimybę – keistis, persvarstyti santykį su savimi ir kitais, išgirsti tai, kas dažnai nutylima. „Šiandien tiek politiniame, tiek meno pasaulyje jaučiame persisotinimą, bet giliai tikime, kad ši savaitė reikalinga. Temos, kurias nagrinėja menininkai, itin aktualios šiuolaikiniam diskursui, o jų kūrinius perkeliame iš institucijų į gatves – arčiau žmonių,” – sako festivalio meno vadovės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė.

Viskas prasidės prie bendro stalo

Festivalį rugsėjo 22 d. atidarys Pauliaus Markevičiaus akcija Not the last supper Lukiškių aikštėje (18:05-20:00). Dvidešimt nepažįstamų žmonių susės prie bendro vakarienės stalo miesto aikštėje. Keturių patiekalų vakarienė – iš Ukrainos, Palestinos, Lietuvos ir Izraelio virtuvių – taps ne tik degustacija, bet ir ne visada išdrįstamų ištarti klausimų erdve. Vakarienės metu bus kuriama meninė respublika, kurioje maistas, žodžiai ir tyla susipins į vieną kūrinį, o jo pabaigoje dalyviai paliks žinutę miestui ir vieni kitiems.

Kūnai, emocijos ir tylos jėga

Nuo šios bendro stalo pradžios festivalis plėsis į skirtingas miesto erdves. Rugsėjo 23 d. Aurelija Jakimavičiūtė ir Beatričė Mažintaitė akcijoje This Is Not An Invitation P. Cvirkos skvere kalbės apie jauno kūno seksualizaciją ir visuomenės polinkį kasdienius gestus suprasti kaip kvietimą.

Rugsėjo 24 d. Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė akcijoje Hit me baby one more time prie Medeinės skulptūros (Stiklių g. 6A) primins, kad Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį delsia ratifikuoti Stambulo konvenciją, ir klaus: kas gins mus, jei ne mes pačios?

Rugsėjo 25 d. Katedros aikštėje Oksana Griaznova akcijoje Under the Sun. Extended version tris valandas žengs žingsnius vieno kvadratinio metro plote, leisdama patirti stagnacijos ir įstrigimo ciklus.

Krizės veidas atsivers ir per neišsakytus žodžius. Britų menininkas Bush Hartshorn akcijoje Tell Daddy rugsėjo 23 ir 25 d. (18:00-21:00) bei rugsėjo 27 d. (15:00-18:00) prie Vilniaus arkikatedros suteiks praeiviams galimybę išsakyti tai, ko nepavyko pasakyti savo tėvui. Rugsėjo 26 d. K. Sirvydo skvere Estijos ir Lietuvos menininkės Triin Kauber ir Martyna Grinevskė akcijoje CrySis pavers verkimą bendru trapumo ritualu, lydimu „Verkimo manifesto”.

Rugsėjo 27 d. Bernardinų sode prie fontano užbaigs menininkės iš Vokietijos Stella Geppert kartu su LMTA šokio studentėmis savaitės trukmės rezidencijos metu perkuriama akcija Morning Moon. Akcija tyrinės kvėpavimo, judesio ir garso sąveikas – kūnas taps vidinių ritmų ir planetinių būsenų atspindžiu.

Solidarumo dangaus balsai

Šių metų festivalyje krizės tema neatsiejama ir nuo karo patirties. Todėl kasdien prieš meninius vyksmus penkioms minutėms miesto erdvėse suskambės Evaldo Aleknos akcija Bomb-free sky. Žiūrovai bus pakviesti groti moliniais instrumentais, imituojančiais paukščių balsus, taip sukuriant garsovaizdį, kokio trokšta kiekviena tauta – taikų dangų be bombų.

Pokalbiai ir uždarymo šventė

Meninių akcijų savaitė nesibaigs vien vyksmais. Po kiekvienos dienos kūrinių „Opera Social House” kvies į diskusijas, kurias moderuos menininkai Inga Galinytė ir Denisas Kolomyckis, o šeštadienio vakarą festivalis užsibaigs bendrystės vakarėliu su DJ Gediminu Rimeika.

Krizė – kaip pradžia

Šių metų festivalis kviečia nebijoti krizės – priimti ją kaip progą permąstyti santykį su kūnu, emocijomis, politiniais įsipareigojimais ar bendru dangumi. Tai savaitė, kurioje menas miesto erdvėse taps ne tik estetikos, bet ir atsakomybės erdve, primenančia: krizė nebūtinai reiškia pabaigą – ji gali tapti pradžia.