Kai metų pabaigoje visas pasaulis pakvaišta mėgindamas pasivyti nepadarytus darbus, nupirkti kalėdines dovanas, aplankyti seniai matytus artimuosius, suspėti susiplanuoti šventines draugų vakarienes, man norisi sustoti. Sustoti ir to paties palinkėti jums, mieli šitaip sparčiai bėgančio laiko ir taip greitai besisukančios planetos bendrakeleiviai. Tačiau man, kaip ir jums, dažniausiai viskas klostosi ne pagal planą ir laiko trūksta viskam: normaliems pusryčiams ir pietums, pasi- vaikščiojimams su šuniu, knygoms, filmams, parodoms, atostogoms. O gal tada, kai šis žurnalas jus pasieks, viskas bus kitaip? Gal tada pagaliau galėsime nusiraminti, išsivirti puodelį kavos, įsitaisyti ant palangės ir panirti į istorijas? Skirtingas, bet vienodai ypatingas. Įkvepiančias švęsti ne tik šventes, bet ir kasdienybę.

Na, o jei taip ir nebus, jei neatlikti darbai jus vis tiek pasivys, linkiu savyje atrasti stiprybės triukšmą palikti kažkur už nugaros. Kad ir tai vienai vienintelei dienai. Ir stabtelėjus pagalvoti, kokia jums yra tikroji švenčių prasmė.

Smagaus skaitymo!