Prisiminimai apie maistą mane nukelia į vaikystę močiutės kaime, kai pats laukiamiausias patiekalas buvo ant džiovintų kopūstų lapų keptos bulvinės bandos su varške ir grietine. Į laikus, kai gardžiausias desertas buvo kaimo parduotuvės ledai vaflyje ir ant smilgos suvertos žemuogės. Miesto močiutės keptas kiaušinis pietums, kurį pakviestos iš žaidimų lauke purvinom rankom sukirsdavom su pussesere. Skoniai mane nukelia į karščiu ir tvankumu priplėkusį naktinį Bankoko turgų, kuriame ragavau geriausius gyvenime azijietiškus makaronus. Primena skaniausius pistacijų macaron’sus, kuriuos valgiau parke Paryžiaus Eliziejaus laukuose. Sunokusi papaja, nuskinta tiesiai nuo medžio Tailando šiaurėje plytinčiose džiunglėse. Nidos „Kaštono“ sumuštinis su kumpiu ir sūriu. Bulvių gratinas, viešint Monblano papėdėje gyve- nančių bičiulių namuose. Perdžiūvusi pica už dolerį dulkinose Manhatano gatvėse. Degustacinė vakarienė gimtadienio proga su vyru. Kanoliai Silicijoje, laukiant vėluojančio skrydžio namo. Gruzdinti bananai apšiurusioje kavinukėje Gili saloje Indonezijoje. „Visą gyvenimą kvapus ir skonius tapatindavau su įvykiais“, – sako šio numerio herojus virtuvės šefas Tadas, o aš tik galiu pridėti – kartais geriausius skonius sukuria ne pats patiekalas, o jį supanti atmosfera.
Smagaus skaitymo!
