Šį rudenį vis galvoju apie sąmoningumą. Prisipažinsiu, ilgus metus ši sąvoka man kėlė stresą – nesupratau, nei ką ji reiškia, nei kodėl apie ją tiek daug kalbama. Konceptas atrodė per daug abstraktus, nerealistiškas, sunkiai pritaikomas kasdienybėje. Kol kartą vieno pokalbio metu man buvo paaiškinta: sąmoningumas – tai paprasčiausias gebėjimas būti akimirkoje, visiškai įsitraukus į tai, ką darai. Jeigu valgai, vadinasi, valgai; jeigu žiūri filmą – žiūri filmą; jeigu kalbiesi su artimaisiais – kalbiesi su artimaisiais. Nelaikai rankoje telefono, kas minutę nežvilgčioji į mirksinčio išmaniojo laikrodžio ekraną, mintimis neklaidžioji kitur, o TIESIOG būni čia. Viskas, tik tiek. Plataus koncepto suredukavimas į vieną mažą įprotį man iš esmės padėjo kitaip pajausti kasdienybę. Kartais galvoju, kad gebėjimas sąmoningai išbūti akimirkoje padeda gimti ir geriausioms idėjoms. Juk tik atsisakęs bereikalingo triukšmo gali įsiklausyti į aplinką ir sukurti erdvės gimti kažkam naujo ir netikėto.

Smagaus skaitymo!

Karolina Kulda